Pagrindinis veidaiVioleta Urmanaviciute-Urmana: isskirtiniu ivykiu mano gyvenime ir karjeroje buvo daug (2)

Violeta Urmanaviciute-Urmana: isskirtiniu ivykiu mano gyvenime ir karjeroje buvo daug (2)

Visame pasaulyje garsi solistė Violeta Urmanavičiūte-Urmana (56 m.) Kartą pasakęs „Moteris“, kai vaidino pagrindinį vaidmenį Verdi „Aida Metropolitan Opera“, triumfo etape netikėtai pagalvojo: „Tai beveik neįmanoma“, iš kurios Violeta? Marijampolė, nuėjau šiuo keliu ir dabar esu šioje scenoje. „Šiandien vienas garsiausių to meto operos dainininkų sako:

Violeta Urmanavičiūte-Urmana: Mano gyvenime ir karjeroje buvo daug unikalių įvykių

""

Visame pasaulyje žinomas solistas Violeta Urmanavičiūte-Urmana (56 m.) Kartą pasakęs „Moteris“, kai vaidino pagrindinį vaidmenį Verdi „Aida Metropolitan Opera“, triumfo etape netikėtai pagalvojo: „Tai beveik neįmanoma“, iš kurios Violeta? Marijampolė, nuėjau šiuo keliu ir dabar esu šiame etape. „Šiandien vienas garsiausių to meto operos dainininkų sako:„ Nebijokite didelių svajonių! "

">

Virginija Majorovienė

Moterų žurnalas

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana: Mano gyvenime ir karjeroje buvo daug unikalių įvykių

""

Visame pasaulyje garsi solistė Violeta Urmanavičiūte-Urmana (56 m.) Kažkada „Moteriai“ pasakojo atlikęs pagrindinį vaidmenį Verdi Aidos „Metropolitan Opera“, pergalingoje scenoje netikėtai pagalvojo: „Tai beveik neįmanoma“ Marijampolietė Violeta, aš padariau tokią pozą ir dabar esu scenoje. „Šiandien vienas garsiausių to meto operos dainininkų sako:

">

Jums gali patikti

KREPŠELIS

Lygesnis veidas ir švytinti oda - be skalpelio ir ilgai

Skydai

mylios

Nuo „tinder“ iki realybės - kaip pereiti iš virtualaus pasaulio į tikrą datą

„Cosmopolitan“

Mamos istorija

Bevaikis laikas, tik jis ir ji: psichologo komentaras, kodėl tai svarbu

Tavo vaikas

Aplinka

Iki rudens pabaigos turi būti atliktos 6 svarbios sodo darbai

Mano namai

Veidai

Knyga apie žmonių, kurie vis dar yra įprasti ir dažnai demonizuojami, gyvenimą

Moteris> <

Prenumeruoti

Žurnalas internete!


Ar visada gražiai kalbate apie savo vaikystės vietas? Kas tau nuo to laiko buvo svarbiausia??


Akyse aš turiu aukštas puses, oras kvepia karštais traukiniais, braškėmis ir bliuzu ... Tai buvo su manimi visą gyvenimą, nors Jure praleidau tik pirmuosius dvejus savo gyvenimo metus, tačiau vasarą grįžau pas tėvus. Nepamirštamas Mociutes sodas Dzūkijoje Obuolių ir vyšnių skonis, sienos kvapas .... Kol kas ieškau jūsų „Skilandz“, šviežio varškės skonio. Deja ... viskas aplink mus keičiasi. Mano tėvai jau išvažiavo, o seserys ilgai nebuvo. Taigi nėra jokio pagrindinio dalyko, kuris mane sieja su gimtine. Tiesa, Lietuva mane visada sies su mano DNR, tapatybe ir muzika. Mielai grįžčiau dažniau - neprivalėdama dainuoti, tiesiog atsipalaiduoti, susitikti su draugais, nuvesti mane prie jūros. Vieną dieną tai taps realybe. Aš taip pat laikau savo pareiga ateityje patarti jauniems dainininkams. Esu labai dėkinga už Lietuvoje įgytą išsilavinimą.


Koks šviesiausias jūsų vaikystės prisiminimas?


Žinodamas, kad daug ko neprisimenu ... Iškirpau fragmentus. Mano vaikystė buvo rami ir laiminga. Šiais sunkiais laikais tėvai stengėsi aprūpinti mus visus. Nebuvome labai išlepinti ir neturėjome prabangos, tačiau jautėmės rūpestingi ir mylintys. Prisimenu šeimos keliones su palapinėmis. Po to, kai pailsėjome Nidoje prie pat Baltijos jūros, poilsiautojų nebeliko. Mano mama dirbo Marijampolės kraštotyros muziejaus direktore, kažkaip atsidūrėme archeologinėje stovykloje. Pamatėme tyrimą, bėgome kopose, kurios tuo metu nebuvo žalios. Joks žmogus! Nuostabus gamtos kampelis. Kadangi dar turiu daiktą archeologijai, tai man buvo ypatinga kelionė.


Šviesus jūsų tėvo Algimanto atminimas grojo akordeonu, šviesus atminimas apie Aldono motiną? - Teatre grojo gitara ir Kanklemis, dainuoja Mego, mokiutė Ona Kiverienė. Jūs pats norėjote tapti vargonininku, bet turėjote groti pianinu. Panašu, kad menininko kelias kūrybingų tėvų šeimoje yra neišvengiamas.


Kai aš pareiškiau norą groti pianinu, tėvai iškart nusipirko instrumentą. Kitas noras buvo šuniukas. Taigi mūsų namuose pasirodė Pukas, mano nuostabiausias, gražiausias Suo pasaulyje. Štai kodėl grynaveislė yra unikali.

Netrukus džiaugsmas groti pianinu baigėsi. Jis taip pat buvo budrus, nes sėdėjo labai budėdamas prie klaviatūros. Šiandien, būdamas septyniolikos, į visą fortepijono grojimo laikotarpį žvelgiu teigiamai, nes jis man kol kas stipriausias. Savo valstybinės profesorės Liudos Grībauskienės dėka pagerbiau fortepijono studijas Muzikos ir teatro akademijoje, todėl nesigailiu. Studijų Vilniuje metu turėjau galimybę išmokti groti vargonais. Jo skambesys mane vis dar labai žavi, tačiau visos mintys jau buvo susijusios su dainavimu. Mano tėvai buvo muzikalūs ir vaidino teatre. Akivaizdu, kad taip yra? - susijęs paveldėjimas. Yra keletas parodos nuotraukų. Kai pirmą kartą pamačiau jį prieš kelerius metus, supratau, iš kur atsirado mano potraukis teatrui...


Ar sapnai gali nuspėti likimą? Paauglystėje svajojote apie valtį Paryžiuje, kelionę iš Niujorko, kai dainavote su Luciano Pavarotti?


Nežinau, ar tai pranašiškas sapnas, užkoduoto talento jausmas. Neįtikėtina, bet kai dar mokiausi dainuoti, sapnuose dainavau su „Pavarotti, aš bendrauju su kitais žinomais atlikėjais“ - teko dainuoti vėliau ar tikrai su jais susitikti. Keletą kartų sapne susisiekiau su Maria Kallas. Pirmą kartą, kai ją sekė, ji norėjo, kad laikyčiau jos juostą prie juostos. Veiksmas vyko ... Marijampolėje. Šiandien svajoju susisiekti su Didžiosios Britanijos karališkąja šeima ar svarbiais politikais. Įdomu ... Nors juokingiausia sapnuose skristi kaip paukščiui. Teisingai su? Pavarotti neprarado nei ritmo, nei dainavimo.


Po septyniolikos fortepijono studijų nusprendėte išbandyti kitą instrumentą - balsą. Kaip užsikrėtėte dainuojančiu virusu??


Dainavau su opera „Lucia di Lamermur“, kurios pagrindinę dalį atliko Maria Callas, o dirigavo Herbert von Karajan, iras. Tada mokiausi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, šiandien tai yra konservatorija. Esu labai dėkinga viešosioms Kauno ir Vilniaus bibliotekoms bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijai už galimybę klausytis žinomų visame pasaulyje menininkų įrašų. Dar net nepradėjęs studijuoti dainavimo, buvau išklausęs įvairiausių Enrico Caruso straipsnių ir visko, kas buvo parašyta prieš jį. Visada vedžiau pas didžiausius užsienio dainavimo meistrus ir net tada turėjau tobulą balsą. Labai dažnai ėjau į kiną, žiūrėjau prancūzų, italų, amerikiečių filmus. Mus uždarė į sovietinį puodą; negalėjome pagalvoti, kad kada nors vaikščiosime po Paryžių ar Niujorką. Perskaičiusi buvusio „Metropolitan Opera“ direktoriaus Rudolfo Bingo knygą lenkų kalba svajojau pakilti iki jos atstovaujamo lygio. Taigi šiandien kartoju: "Nebijok didelių sapnų!"


Skaičiau, kad dainavimo mokytoja profesorė Vladas Mikstaitė nelabai tikėjo tavo, kaip dainininkės, ateitimi. Kad girdėjote skaudžius atsiliepimus, ar ne? Tokia žodžiams jautri sielos mergina gali pakenkti ir pakirsti savivertę.


Menininkas ar muzikantas su jautria siela gali palūžti, kai išgirstu tai, ką man reikėjo išgirsti. Ir šiuos žodžius tarė ne mokytojas, o dainininkas, kurį daug labiau gerbia kaip menininką. Esu be galo dėkinga už savo jėgas ", - sako daug mano sėkmės. Niekas taip pat negali būti žiaurus manęs atžvilgiu. Aš esu labiausiai gąsdinantis kritikas. Taip, aš turėjau daug ryškesnį balsą, tačiau dainuodamas geras balsas yra tik vienas iš būtinų komponentų...


Profesorius V. Mikstaitė savo sąsiuviniuose užfiksavo savo studentų vokalo raidą. Galiu drąsiai teigti, kad ji nelabai tikėjo mano šviesia ateitimi, nors dažnai palaikė mano idėjas penktame kurse atsiduoti išskirtinai Rossini arijoms. Manau, kad V. Mikstaitė parašė viską, net kai koncertavau Lietuvoje. Jis visą laiką sakė: "Jūs padarėte pažangą! Jūs padarėte didelę pažangą!" Kai kurie studentai grojo, kai profesoriaus buvo paprašyta padainuoti arijas, tada programa pasikeitė. Man tai nerūpėjo, nes buvau vienas, buvau jau apmokytas kaip muzikantas, tik turėjau sukurti instrumentą - balsą, kad galėčiau laisvai juo naudotis. Profesorės teigimu, aš galėčiau tai padaryti be jos priežiūros. Jokio dainavimo, nes tai galėjo sutrukdyti vystytis balsui. Aš ir aš pasitikėjome. Tik išvykęs studijuoti į Vokietiją neturėjau repertuaro, išskyrus daugybę arijų, bet tik tris. Taigi pirmasis testas turėjo greitai apimti 20 oratorijos arijų ir dainų. Po kelių mėnesių mane netikėtai išmetė iš „Bavarijos valstybinės operos“. Jų reikėjo laukti palapinėje, o po 2500 žmonių - ne. Nepavyko sugiedoti šio vieno sakinio. Antroji užduotis buvo beveik vaginė arija iš E. Humperdincko operos „Jonukas ir Gretutė“...


Violetos Urmanavičiūtės-Urman nuotr. I. Balderrams.



Kas palaikys jus, kai sieksite tikslo?


Tiesa, širdyje vienintelis pajutau šią jėgą ir aistrą išreikšti save dainuodamas. Galėjau tik tuo tikėtis...


Atkaklumas, užsispyrimas, gebėjimas kontroliuoti savo gyvenimą - šiuos bruožus jūs paveldėjote ar turėjote išsiugdyti?


Kai kurios asmenybės yra užkoduotos. Nemanau, kad galite priversti kažką mesti. Mano užsispyrimas yra gana ramus ir nesikeičiantis, atsižvelgiant į mano muzikinius interesus - labai norisi dainuoti puikią operos muziką, vienu balsu perteikti skirtingas emocijas ir dramas. Norėdami ką nors pakeisti, pirmiausia turime pripažinti poreikį tobulėti ir pakeisti tai, kas trukdo pasiekti numatytą tikslą. Buvau labai kukli. Nesu tikra, ką tai reiškia, bet profesorė V. Mikstaitė mane pavadino sinij culok (rusiška, mėlyna kojinė). Supratau, kad jei tuo metu buvau toks dainininkas ir atlikėjas, kokį matėme Franco Zeffirelli filmuose, turėjau dirbti su juo, kai kūriau grupę „Traviata“, turėjau atsikratyti savo ribų. Tai pakeitė mano charakterį. Dabar girdžiu sakant, kad esu scenos gyvūnas, t.y. H. y. pabaisa. Lengviau būtų atsikelti, daugiau dėmesio skirti dainavimui ir mažiau plėtrai, tačiau mano repertuaras yra dramatiškas, reikalaujantis didelių, stiprių išraiškų ir netgi rizikos. Manau, svarbu, kad jauni, karjeros ieškantys dainininkai aiškiai žinotų, kokio balso nori, kad niekas jų neklaidintų savo patarimais. Taip pat turime nuolat tikrinti, ar mūsų vakarykštis suvokimas vis dar teisingas. O gal mes jau tapome savo paminklais? Tokiu būdu galima pasiekti ir parodijos laipsnį.


Toks jausmas, kad mokausi Vokietijoje??


Nuvykau į G. Rossini varžybas Svecingene. Neskyniau laurų, svarbiau buvo grįžti iš Lietuvos nepatenkintai. Tai buvo mano pirmoji kelionė. Aišku, man nereikėjo laimėti, o kiti puikūs dainininkai buvo eliminuoti prieš finalą. Be to, profesorius pasakė: „Nagi, mes bandysime jus išsiųsti į Italiją, kad jus pagerintų“. Visos galimybės yra atidarytos čia. Tai parodo, kaip mūsų pasirinkimai gali vienaip ar kitaip nukreipti gyvenimą. Nežinau, kur turėjau drąsos išvykti į svečią šalį - tuo metu beveik nemokėjau užsienio kalbos - su kišenėje 375 USD. Beje, man labai padėjo ir Svecingeno, ir Miuncheno lietuvių bendruomenė. Aš būsiu amžinai dėkinga!


Kaip triumfuoja diva? Suteikite žiūrovams plojimus mažiausiai valandą poilsio kaip sargybinius??


Man svarbiausia žinoti pačiai, ar gerai dainuoju. Nuolatiniai plojimai, žinoma, palengvina pastangas ir nervus, dainininkė visada džiaugiasi gavusi publikos atsakymą. Ir ramybė trunka tik iki kitos parodos.


Savo Izoldos, Elžbietos, Brunhildos, Aidos, Amelijos, „Dzocondos“, „Leonoros“, „Normos“, „Odabel“, „Ziglinda“ ir daugelio kitų partijų spektakliuose prie jų aukso fondų buvo pridėti didžiausi pasaulio operos teatrai. Koks herojus yra jūsų mėgstamiausias?


Aš vaidinau beveik visus šiuos vaidmenis, mylėdamasis su savo herojėmis. Jų buvo ir daugiau. Viskas? - atėjo laikas. Aš visada pasirinkau taip, kad niekas negalėtų priversti manęs dainuoti vakarėlio, kuris, manau, nebuvo teisus, nors muzika ir graži.


Ar turite kentėti nuo scenografų, režisierių, kurie nori pasiekti scenos triukų efektą??


Jei kas nors neturi tikros idėjos, triukai gali padėti. Netekau būtent dėl ​​to lauko. Gera scenografija labai padeda kuriant personažą. Pirmoji galva atvyksta į Valensiją, L. Cherubini operą „Medėja“, kurią diriguoja Zubinas Mehta. Scenografija buvo labai funkcionali ir įkvepianti sukurti vaidmenį. Apšvietimu galima daug pasiekti. Režisieriui svarbu žinoti savo darbą. Pavyzdžiui, profesorė V. Mikstaitė buvo puiki režisierė ir įgijo muzikinio teatro režisūros laipsnį. Operos direktorius turi ne tik perskaityti tekstą, bet ir partitūrą. Arba bent jau būk muzikalus ir mėgaukis muzika.


Jos repertuare yra įvairių muzikinių kompozicijų, pradedant Johanno Sebastiano Bacho dainomis ir baigiant šiuolaikiniais kūriniais. Kartais dainuoji lietuvių liaudies dainą??


Deja, paskutinį kartą „Bahu“ dainavau 2000 m. Milano katedroje. Man Bachas yra bene didžiausias visų laikų muzikantas, todėl norėčiau dar kartą dainuoti jo dainas! Nežinau daug lietuviškų dainų, bet visada dainuoju gražiausius „Ulijonus“. Gal vieną dieną išmoksiu. Mūsų liaudies dainų lobis nėra pilnas. Deja, kol kas mano stiprybė yra kitoks repertuaras.


Nemėgstu šiuolaikinės muzikos, nes ji gana komplikuota. Jei turėčiau absoliutų klausymą, tai būtų kitas klausimas. Mano šiuolaikinis repertuaras baigiasi I. Stravinsky, A. Berg ir A. Schoenberg.


Ar jūsų sutuoktinis dainuoja suderintą Jono Gruodžio lietuvių liaudies dainą „Ulijona“? - italų kalba tenorai Alfredo Nigro.


Mano vyrui labai patinka dainuoti melancholiškai ir net liūdnai „Ulijoną“, šią dainą, kurią mes dainuojame tuo pačiu metu. Tai buvo mano motinos noras.


Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos nuotrauka su vyru I. Balderramu.



Ar jūs nusipelnėte vardo? - Sunkiausias būdas. Nepamesti gali būti dar sunkiau. Ar niekada nekenčiate lengvesnio būdo idėjos???


Norėdami pasiekti šį aukštį, mes, operos solistai, kaip ir kitos profesijos, turime dėti daug pastangų. Galima net pakviesti dainuoti svarbų teatrą, bet vėliau niekas neįvyksta. Kartoju, tam reikia ne tik balso ar talento, bet ir tam tikro turto. Man tikrai pasisekė, kad trenkiau į galvą.


Balsas bėgant metams keičiasi??


Taip, bėgant metams balsas ne tik keičiasi, bet ir atsiliepia psichinei bei fizinei savijautai. Tris kartus keičiau repertuarą ir kas žino, kas dar gali nutikti. Dainuosiu tiek, kiek man įdomu, ir balsas bus gaivus, bet kai jaučiu, kad balsas tampa kietas ir nelankstus, nemanau, kad noriu kentėti. Gyvenime yra daugybė veiklų, o pats gyvenimas yra nuostabus! Nesu savo balso vergė ir man labai patinka atostogos!


Sakėte, kad skambiu ir gražiu balsu daug, bet retas solistas išmoksta dainuoti kultūringai, muzikaliai ir techniškai, kad viešųjų ryšių amžiuje balso skonis mažėja. Ar jūs kada nors bandėte išreikšti savo unikalumą ne balsu???


Ne taip retai mokosi. Geras dainininkas turi talentą, tik geriausi mažieji. Piramidės principas. Operos solistas turi būti muzikantas, gerai suvokiantis dramą ir mokėti ją perteikti, giliai suprasti gilią, kartais net prieštaringą dainuojamo teksto prasmę ir ne tik girgždėti kaip paukštis, bet ir muzikos srautą (orkestras, solistai, choras), dirigentas, garsas. .) ir T. t. Aš tai vadinu konkrečiu kompiuteriu. Kai kuriuos menininkus suviliojo viešųjų ryšių galia. Kartais jiems tai pavyksta, bet ar ilgai? Dalyvavimas socialiniuose tinkluose šiandien yra beveik neišvengiamas, tačiau niekada nebandžiau nieko dirbtinai išstumti. Tai ne man Jei lankyčiau visus renginius ir balius, prarastų daug energijos. Net turiu apriboti susitikimus su draugais. Gal yra ir labai aktyvių žmonių, kurie viską tvarko ir kurie gali visiškai atsiduoti savo darbui.


Kokius įvykius savo karjeroje pabrėžtumėte??


Mano gyvenime ir karjeroje įvyko daugybė unikalių įvykių. Pastaruoju metu gyvenu kiek ramiau, nors laukiu visiškai naujo vaidmens, naujo etapo. Beje, gera žinoti, kad aš jau daug ką padariau ir niekas neturi nieko įrodinėti, bet aš vis tiek noriu, galbūt labiau nei bet kada, mėgautis scena. Tarp neeilinių įvykių galiu paminėti Izraelio filharmonijos orkestro, diriguojamo Zubino Mehto, koncertą Vilniuje.


Vilniaus festivalyje dainavote Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainas. Susikurkite savo koncertinę programą?


Be abejonės. Visada labai gerai dainuoja strutą, jis nepaprastai moka lenktyniauti. O kai 2015 metais dainavau „Subertiadas“ (Schubertiad) festivalyje Austrijoje, man taip trūko dviejų dalių „Schubert“ dainų koncerto, kad dabar dalyvauju beveik kiekvienais metais. Sukurti programą ir įsiminti nėra lengva. Tai reikalauja daug nervų. Pastaruoju metu šią programą - dainų vakarą - atlieku nedažnai, tačiau norėčiau ją pasiūlyti Lietuvos publikai. Dainavau Lietuvoje 2000 m!


Ką tau reiškia dainuoti gimtinėje?


Spektakliai gimtinėje man sukelia labai stiprių emocijų, todėl čia dainuoti visada yra sunkiau nei garsioje pasaulio salėje ar teatre..


Namuose klausiu: ar dainuoji po dušu? Jei taip, kaip susitarti su vyru, kada ir kur reikia praktikuoti dainavimą??


Duse tikrai labai gerai eksperimentuoja ir kuria dainavimo techniką. Nemėgstu trukdyti kitiems žmonėms, todėl stengiuosi netrukdyti viešbučiams ar apartamentams. Jei rimtai mokaisi, geriau eik į teatrą. Namuose mes netgi galėtume dainuoti vidurnaktį, jei būtų prašymas, bet tai neįvyksta. Kaimynai net prašo vasarą palikti atviras terasos duris. Jie sako, kad jiems patinka klausytis mūsų dainavimo. Turiu prisipažinti, kad namuose, net ruošdama naujus vakarėlius, retai dainuoju visu balsu.


Yra specialus būdas sušvelninti balsą??


Geriausias būdas man yra nekalbėti. Taigi dieną prieš pasirodymą aš tikrai vengiu susisiekti su kažkuo kitu, eiti pietauti ar vakarieniauti, kitaip turėsiu problemų.


Puikūs menininkai dažnai pasirenkami vieni. Jums ir jūsų vyrui - geriausiems atlikėjams - pasisekė susitikti, mylėti vienas kitą ir kurti gyvenimą kartu. Kas yra Judvieja istorija?


Tiesą sakant, mūsų darbe dirbantiems žmonėms nėra lengva sukurti šeimą, ypač vaiką. Aš labai žaviuosi solistais, kurie gali auginti vaikus. Kol jie nelanko mokyklos, auklė gali išvykti į ekskursiją ar dirbti įvairių šalių teatruose. Manau, kad vaikai turi geresnį normalų gyvenimą. Dainininkui atrodo lengviau, nes jo žmona dažnai būna namuose, prižiūri krūtis ir tvarko namus. Deja, atstumas dažnai būna skirtingas, todėl ypač džiaugiamės būdami beveik visada kartu.


Ar esate šešiolika kartų patyrę santykių testą, kai esate kartu?


Visi žino, kad du skirtingi žmonės iš skirtingų kultūrų turi apie ką diskutuoti, tačiau kai meilė yra santykių pagrindas, santuokos iššūkiai tik sustiprėja. Taip pat manau, kad noras tobulėti kaip asmenybei yra labai svarbus.


Kurias iš savo moteriškų silpnybių galėtumėte atskleisti mūsų skaitytojams????


Man patinka gražūs papuošalai, bet man užtenka. Nieko nepirksi! Galvojant apie ateitį, reikia investuoti dar vieną svarbų dalyką. Vaikščiodamas po parduotuves mane vargina.


Negalvokite apie grįžimą į Lietuvą ir mokymą dainuoti Muzikos ir teatro akademijos studentams??


Niekada negali žinoti, kaip pasisuks gyvenimas, tačiau grįžti į Lietuvą kol kas neketinu, nors labai myliu savo šalį ir gamtą. Mano ir vyro gyvenimo centras yra Miunchenas. Kadangi patariu Muzikos ir teatro akademijos studentams, esu tikras!

"
Kategorija:
Kodel braukiant astriu daiktu per kita daikta garsas „eina per ausis“ ir kodel ne visiems zmonems nuo tu paciu daiktu?
Kaip pagelbeti akims?