Pagrindinis veidaiTomas Vytautas Raskevicius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didziaja dali namu ruosos“

Tomas Vytautas Raskevicius: „Lietuvoje vyrams verkti vis dar nepridera, o moterys atlieka didziaja dali namu ruosos“

Kaip lietuviai vertina skirtingas socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Thomas Vītauts Raškēvičs teigė, kad tyrimo rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra patenkinami, tačiau tai, kad tai buvo pirmas žingsnis pokyčių link. Ketvirtojoje „Rimi Lithuania“ diskusijoje apie įvairovės mėnesį ekspertas pasidalijo Lietuvos visuomenės suvokimu apie diskriminaciją dėl lyties, rasės ir seksualinės orientacijos ir ką reikia padaryti, kad visuomenės požiūris pasikeistų...

Tomas Vitauts Raskēvičs: „Lietuvoje vyrai vis dar nesugeba verkti, o moterys atlieka didžiąją namų ruošos dalį“.

""

Kaip lietuviai vertina skirtingas socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Thomas Vītauts Raškēvičs teigė, kad tyrimo rezultatai kitų Europos šalių kontekste nedžiugina, bet tai, kad tai yra pirmas žingsnis pokyčių link. Ketvirtojoje diskusijoje, kurią inicijavo „Rimi Lithuania“ ir skirta įvairovės mėnesiui, ekspertas pasidalijo Lietuvos visuomenės vaizdu apie diskriminaciją dėl lyties, rasės ir seksualinės orientacijos ir tai, ką reikėtų daryti sprendžiant požiūrį...

">

2020-06-05 11:08:46

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Tomas Vitauts Raskēvičs: „Lietuvoje vyrai vis dar nesugeba verkti, o moterys atlieka didžiąją namų ruošos dalį“.

""

Kaip lietuviai vertina skirtingas socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Thomas Vītauts Raškēvičs teigė, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nedžiugina, bet tai, kad tai pirmas žingsnis pokyčių link. Ketvirtojoje diskusijoje, kurią inicijavo „Rimi Lithuania“ ir skirta įvairovės mėnesiui, ekspertas pasidalijo Lietuvos visuomenės vaizdu apie diskriminaciją dėl lyties, rasės ir seksualinės orientacijos ir apie tai, ką reikėtų daryti sprendžiant požiūrį...

">

Jums gali patikti

Žurnalai

Gyvenimas be atliekų: rinkitės ekologiškus produktus

Skydai

mylios

Antroji Kinijos horoskopo pusė

„Cosmopolitan“

Mokslas ir poilsis

Knyga „Ankstyvosios istorijos“ atskleidžia 13 mažų kovotojų patirtį

Tavo vaikas

Gražūs namai

5 įspūdingiausi praėjusio mėnesio interjerai

Mano namai

psichologija

Savaitės horoskopas: meilės santykiai bus svarbūs

Moteris> <

Tomas Vitauts Raskēvičs

Organizatoriaus archyvas

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Žmona yra atsakinga už namų ir šeimos priežiūrą


Viena iš svarbiausių diskriminacijos priežasčių yra lytis. Tomo Vytauto Raskēvičiaus teigimu, tai yra viena problemiškiausių Lietuvoje. Europos lyčių lygybės institutas 2019 Pagal paskelbtą „Lyčių lygybės indeksą“ 71 proc. vienišų moterų ir 53 proc. bent valandą per dieną praleidžia vyro namuose Lietuvoje. Padėtis pasikeičia susitaikius su antrąja puse. Tada 84 proc. Moterys rūpinasi bent valandą per dieną, o vyrai netenka iki 28 proc. Situacija blogėja, kai turi vaiką. Tada kiekviena diena užima 97% namo. Moterys ir tik 23 proc. zmogus.


"Mes aiškiai matome, kad namų ruošos našta labai tenka moterims. Tai taip pat parodo mūsų požiūrį į pagrindinį moterų vaidmenį visuomenėje. Eurobarometro duomenys rodo, kad iki 73% respondentų Lietuvoje sutinka, kad moterys yra atsakingos už savo namų ir šeimos priežiūrą. Aukščiausi rodikliai Europos Sąjungoje, palyginti su 11–14% Švedijoje ir Danijoje, kurios sutinka. Moterų elgesys visuomenėje yra labai glaudžiai susijęs su tuo, ko visuomenė tikisi iš moterų: kokias užduotis atliks ir kokias funkcijas atliks “, - teigė Lygių galimybių kontrolierius...


Vyrams nepriimtina verkti Lietuvoje


T.V.Raskēvičs aiškina, kad Lietuvoje stereotipai aktyviai veikia ne tik moteris, bet ir vyrus. Tos pačios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje gyventojų dalis siekia iki 34 procentų, palyginti su kitomis ES šalimis. Respondentas - prieštarauja teiginiui, kad vyrams priimtina verkti.


"Kai vyrai neverkia, jie randa kitų būdų išreikšti savo jausmus: gerti, važiuoti dideliu greičiu ir patekti į avarijas. Vyrai Lietuvoje turi labai didelę savižudybės riziką. Jie jaučia, kad jų jausmai kenkia sveikatai ar net gyvenimui “, - sako televizija Raskēvičs, komentuodama kitą liūdną statistiką. biologiškai pasiryžęs sunaikinti greičiau, tačiau todėl, kad šios neigiamos tendencijos skatina visuomenės lūkesčius. Kai manęs klausia, ar esu feministė, visada atsakau, nes tiesiog noriu gyventi dešimt metų ilgiau “.


Netradicinis seksualinės orientacijos kolega sukelia diskomfortą


Seksualinė orientacija taip pat yra dažnai aptariama diskriminacijos priežastis Lietuvoje. Pagal LGBT asmenų teisinę apsaugą Lietuva užima 34 vietą iš 49 Europos šalių. "Šis tyrimas rodo ne visuomenės požiūrį, o tai, kaip šalyje sutvarkomi įstatymai. Padėtis mūsų kaimyninėse šalyse šiuo požiūriu yra dar blogesnė nei Lietuvoje. Malta yra viena iš mažiausių Europos valstybių, geriausiai saugančių LGBT teises. Akivaizdu, kad kai mes pažįstame žmones iš skirtingų socialinių grupių, įskaitant LGBT žmones, jų neigiamas požiūris vienas į kitą mažėja “- Lygių galimybių kontrolierius..


Rezultatai nėra tokie geri, kai lietuviai klausia, kaip jaustųsi, jei jų kolega darbe turėtų netradicinę seksualinę orientaciją. Iki 37 proc. Darbuotoja jautėsi labai nejaukiai: „Šis skaičius kelia nerimą, nes kolegos nėra labai artimi žmonės. Žinoma, tai priklauso nuo darbo, bet jei dirbame didesnėje įmonėje, kai kurių savo kolegų galime nepažinti. Palyginimui, tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Švedija ar Jungtinė Karalystė tai yra tik vienas – trys procentai. Tai rodo, kad neigiamas požiūris į šią socialinę grupę Lietuvoje yra labai stiprus. "


Dar blogesnė situacija, kai respondentų klausiama, kaip jie jaustųsi, jei šeimos narys, pavyzdžiui, sūnus ar dukra, turėtų romantiškų santykių su tos pačios lyties asmeniu. "Žmonių, kurie jaučiasi nepatogiai, skaičius siekia iki 70%. Europoje daugiau nei 80% šiuo atveju yra nepatenkinti tik Bulgarijoje. Rezultatai tikrai kelia nerimą", - sakė T. V. Raskēvičs...


Lietuva yra viena homogeniškiausių valstybių Europoje


Kita diskriminacijos priežastis yra rasė. Tai apima ir kitokios rasės ar spalvos žmones. Dar 2017 m. Tyrimas atskleidė, kad lietuviai mažiausiai dirba su romais (48 proc.) Ir musulmonais (37 proc.). "Mes turime labai tvirtą neigiamą požiūrį į kitų tautybių, rasių ar spalvų žmones, nes paprastai jų nepažįstame. Lietuva vis dar yra viena homogeniškiausių etninių grupių Europoje, ir mums vis dar sunku priimti kitus žmones", - sako jis...


Nors rezultatai nedžiugina, intensyvias diskusijas žmogaus teisių klausimais T. Raskēvičs suvokia kaip teigiamą ženklą: „Kaip visuomenė niekada niekada nepanaikinsime stereotipų, tačiau šie klausimai turi būti aptarti ir kritiškai atspindėti. Pabandykime pasiekti mažiau konfrontacijos ir susiskaldymo bei aiškesnio bendravimo, kai diskriminacija yra ribota. "



"
Kategorija:
Kodel braukiant astriu daiktu per kita daikta garsas „eina per ausis“ ir kodel ne visiems zmonems nuo tu paciu daiktu?
Kaip pagelbeti akims?