Pagrindinis veidaiRezisierius Tadas Vidmantas: „Per kiekviena filmavima buna momentas, kai paluztu ir turiu issibliauti“

Rezisierius Tadas Vidmantas: „Per kiekviena filmavima buna momentas, kai paluztu ir turiu issibliauti“

Kino režisierius, scenaristas Tadas Vidmantas (34 m.) - laimingas, optimistiškas, gerą humoro jausmą turintis menininkas - mielai dalijasi šia dovana su savo gerbėjais. Ir jų yra nemažai. T. Vidmanto filmai yra bene žiūrimiausi mūsų šalyje. Filmas „Trys milijonai eurų“ yra pats pelningiausias Lietuvos kino istorijoje.

Režisierius Tadas Vidmantas: „Kiekvieno kadro metu yra momentas, kai turiu sustoti ir pabusti“.

""

Kino režisierius, scenaristas Tadas Vidmantas (34 m.) - laimingas, optimistiškas, gerą humoro jausmą turintis menininkas - mielai dalijasi šia dovana su savo gerbėjais. Ir jų yra nemažai. T. Vidmanto filmai yra bene žiūrimiausi mūsų šalyje. Filmas „Trys milijonai eurų“ yra pats pelningiausias Lietuvos kino istorijoje.

">

Virginija Majorovienė

Žurnalas „Moteris“

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Režisierius Tadas Vidmantas: „Kiekvieno kadro metu yra momentas, kai turiu sustoti ir pabusti“.

""

Filmo režisierius ir scenaristas Tadas Vidmantas (34 m.) - laimingas, optimistiškas, gerą humoro jausmą turintis menininkas - mielai dalijasi šia dovana su savo gerbėjais. Ir jų yra keletas. T. Vidmano filmai yra bene žiūrimiausi mūsų šalyje. Filmas „Trys milijonai eurų“ yra pats pelningiausias Lietuvos kino istorijoje.

">

Jums gali patikti

KREPŠELIS

Lygesnis veidas ir švytinti oda - be skalpelio ir ilgai

Skydai

mylios

Antroji Kinijos horoskopo pusė

„Cosmopolitan“

Kudikas

Kai maitinanti motina gali pastoti?

Tavo vaikas

Aplinka

Iki rudens pabaigos turi būti atliktos 6 svarbios sodo darbai

Mano namai

Knygos

Knyga apie moteris snaiperes ir jų vaidmenį atliekant sudėtingas žvalgybos ir šnipinėjimo programas

Moteris> <

T. Vidmantas

Iš asmeninio albumo (autorė - Ieva Jura, asistentė - Aurimas Sidlauskas)

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Susipažinome nufilmavę jūsų naują, šeštą, pilną metro juostą „Naktinė žvejyba“. Ilgus metus buvote svečias atsipalaiduoti, bet buvote uždarytas į karantiną

...

Pagal šį scenarijų aš buvau nepaprastas kurdamas spektaklį. Prieš tai sukūriau populiarią spektaklių trilogiją „Buvusių moterų daiktai“, todėl teatras man nėra svetimas. Bet dalykai su pakoreguotu karantinu ... Dabar visi šiek tiek bijo kurti laidas. Mes tai padarėme filme, pradžioje planuojame jį pristatyti kitu metu. Iš visų filmų kūrimo procesų man patinka rašyti scenarijų. Man patinka kurti istorijas ir dialogą, o jo suskaidymas reikalauja daug laiko ir sveikatos. Filmuodamas dažnai sergu. Pernai aktorė manęs paklausė, kodėl aš esu režisierė. Atsakiau, kad nepažįstu nė vieno kito režisieriaus, kuris pastatytų mano parašytus filmus taip, kaip norėčiau. Taigi jūs turite tai padaryti patys. Studijoje kūrėme „Siemet“ filmą, panaudojome dekoracijas ir pritaikėme naujas technologijas. Tai bus pirmasis toks filmas Lietuvoje. Pagrindiniai veikėjai - kaimynai Justas ir Povilas. Jie naktį eina žvejoti ir kalba apie daiktus, moteris ir ... kažkas nutinka. Aktoriai Leonards Pobedonoscevs, Marius Repsys, Ineta Stasiulyte.

Straipsnius pradėjai rašyti būdamas keturiolikos. LOGIN organizuotuose „Lietuvos interneto apdovanojimuose“ jis laimėjo titulą „Laiko interneto žmogus“. Jūsų sukurtoje Aleksandro ir Roberto istorijoje užstrigo daug įdomių burių. Tačiau jūs pasirinkote grafinį dizainą, o ne literatūrą. Kodas?

Aleksandro istorijas įkvėpė Danielio Šarmo darbai. Pamačiau, kad lietuvių literatūroje galima rašyti juokingais, absurdiškais būdais, priešingai nei niūriems, tamsiems programiniams darbams - jie man nelabai patiko. Parašiau keturiolika pjesių ir laimėjau daug respublikinių konkursų. Aleksandra gimė, kai pradėjau lankyti kursus Vilniaus dailės akademijoje. Ten dirbo labai įdomus laborantas. Jis tapo mano herojaus prototipu, aš jį įtraukiau į pasakų pasaulį. Sirvintose gyvenau gana šviesiai ir gražiai, o persikėlusi gyventi į Vilnių pamačiau, kiek ten tamsos ir neteisybės. Kai turėjau pykčio ir cinizmo, persikėliau į Robką. Man tai buvo terapinė: Aleksandras buvo mano šviesioji, vaikiška pusė, o Robertas - mano ciniška, suaugusioji. Galų gale aš išgelbėjau nuo to, nustojau žiūrėti televizorių, nustojau skaityti naujienas, nebesikalbėjau su piktais žmonėmis ir atsisveikinau su Robertu.



Iš asmeninio albumo (autorė - Ieva Jura, asistentė - Aurimas Sidlauskas)


Kokiais metais mokėtės??

Kai kurie mokytojai pažymius rašė atsižvelgdami į jūsų išvaizdą, o ne į tai, kaip mokotės. Tai gali būti geriausias maketas ar eskizas, tačiau jei nešiojate auskarą (dalyvavau keliose paskaitose - supratau, kad neplauksiu prieš srovę), gaunate blogų žinių. Norėdama laikyti lietuvių tautodailės egzaminą, gerai apsirengiau, o paskui sukau ilgus ir kvapnius plaukus, įtardama, kad mokytoja gali būti gėjus. Ir aš turiu dešimt. Arba suprantate sistemą ir ją naudojate, arba prieikite prie jos ir nuvilkite ją į sąrašo pabaigą. Nenorėjau mokėti už mokslą, norėjau pats gauti stipendiją.

Tiesa, jūs nusipirkote pranešimą iš romų stovyklos?

Ne tik už lagerio, bet ir visai netoli lagerio gyveno moteris, kuri už pinigus rašė dokumentus. Keista vieta, keistas sandoris: atidaviau sau 50 litų, man tai buvo diskelis, net tada jie buvo nebemadingi. Tada turėjau rasti ir pridėti įrašų skaitytuvą, kad galėčiau nukopijuoti popierių į savo kompiuterį. Ir vidurinėje, ir vidurinėje mokykloje aš apgaudinėjau kartas. Iš širdies išmokau ir padariau tik tai, kas man buvo įdomu ir ką žinojau, kad tai tikrai pravers ateityje. Tikriausiai jokia cheminė kontrolė nevyktų be šparagų. Beje, padarykite ją Ismoke teta.

Piešėte muziką, tapėte. Menininkas gimsta arba tampa menininku?

Kai buvau maža, mama dirbo pradinių klasių mokytoja. Gyvenome Sesuolelio kaime. Kai atsikraustėme į Sirvintą, ji tapo socialine darbuotoja ir daug metų dirbo vaikų apsaugos tarnyboje. Mama gamina papuošalus savo malonumui, tėtis gamina puikius baldus, abu artimi menui. Esu dėkingas jiems už nesąmonių darymą, blogiausia, ką iš jų girdėjau: „Na, čia kažkas įdomaus“. Kartais kuriama muzika. Pradėjau būdamas keturiolikos. Aš tai net naudojau savo filmuose. Dabar muziką mano filmams kuria geriausias lietuvių kompozitorius - Vytautas Bikus. Manau, kad kūrybiškumas yra įgimtas, tačiau labai stiprus aspektas yra auklėjimas. Kaip ir kaip žmogus kuria, priklauso nuo to, kaip jis užaugo. Nesvarbu, ar jo kūryba buvo mylima, gerbiama ar ugdoma. Visi vaikai yra kūrybingi, svarbu anksti nesodinti daigintų daigų, kad jie galėtų susituokti ir pamatyti, kas išaugs. Aš labai palaikau savo tėvus ir draugus. Jie įsitraukė į mano darbą ir pasirodė mano vaizdo įrašuose. O Vilniuje išgirdau: „Sudas“. Aš pagalvojau: "Tikrai? Kodėl anksčiau niekas to nesakė?" Pradėjau abejoti savimi. Turėjau užsiauginti storą odą ir suprasti, kad žmogus gali tave keikti pavydu. Taip pat turėjau suprasti, kad ne visiems patinka tai, ką turiu. Aš vis dar nesuprantu, kodėl kai kuriems taip svarbu pasakyti, kad jiems nepatinka tavo kūryba. Bet akivaizdu. Jie turi savo priežastis.



Iš asmeninio albumo (autorė - Ieva Jura, asistentė - Aurimas Sidlauskas)


Kodėl pakeitėte dizainą į recisura???

Mano teta jau seniai gamino sodo baldus. Kai mokiausi vienuoliktoje klasėje, jis leido man lengvai piešti eskizus ir pagal juos pagaminti baldus. Kažkas pirko šiuos baldus. Man labai patiko šis jausmas. Supratau, kad noriu iš to užsidirbti. Objektai ir grafika mokomi pirmajame VDA kurse. Nuo antrų metų pradėjau dirbti grafikos srityje, nes supratau, kad nebenoriu gaminti baldų, o grafika pravers kuriant filmus ir animacijas, ir toliau jų dariau. Antraisiais metais, kai dirbau LNK, rašiau skelbimų tekstą. Televizija mane susirado po „Pravda 1 Minute“ festivalio, tada aš laimėjau pagrindinį prizą ir iškart gavau šešis darbo pasiūlymus iš reklamos agentūrų ir televizijos. Džiaugiuosi, kad dirbu televizijoje, o ne kūrybinėje agentūroje.

Kodėl neišmoksi sprendimo??

Mano žmona Lina vyko į Londoną. Anglijoje bandžiau vairuoti, bet nepavyko. Dar neturėjau tokio kino krepšio. Nepakeičiau savo minčių apie Lietuvos kino mokyklą - studijuoti ateina jauni, kūrybingi žmonės, kurie nori perkelti kiną į naują lygį ir toliau puoštis. Jis tęsia savo mokytojų tradicijas ir kuria filmus sau, o ne žiūrovams. Noriu sukurti stebėtojus. Manau, kad turiu pakankamai šviesos, džiaugsmo (kai miegu) ir noriu tuo pasidalinti. Man gera girdėti: „Tai labai šaunus filmas, juokiamės iki ašarų“. Kai kurie menininkai mano, kad „juokas“ yra blogas ir nėra geras. Manau, kad tai puiku. Tai nėra lengva, kad pakviestas asmuo būtų laimingesnis po filmo ir kitą dieną pamatytų draugus. Niekada nesmerkiau rimto dramos kūrėjo, tačiau kai tarp „tikrų“ menininkų ir prekybos nesutariama, kai jie garsiai sako, kad „turėtume prekiauti“, aš truputį supykstu. Duona taip pat yra komercinis objektas, mūsų akimis niekas nesidalija. Bet jų žmonėms reikia, valgo, perka. Jums taip pat reikia juoko. Ir juoką galima parduoti. Duonos gaminimas iš žmogaus juoko man yra svajonių darbas.

Turėkite humoro jausmą?

Teta rinko anekdotų knygas. Vaikystėje mačiau, kas anekdotai yra pokštai, o kas - gerai. Teta pasakojo apie jai patikusias komandas. Abiem tėvams patiko gera nuotaika. Namuose yra daug sarkazmo, daug juoko. Nuo mažens stengiausi iš savo tėvų prajuokinti. Buvau maža, bet prisimenu, kaip sėdėjau automobilyje klausdama: „Kaip manote, ar vaikai ir moterys yra panašūs?“ Tėvas: "Kodėl tu taip sakai?" - "Moterys ir vaikai". „Net jei skrisite, bet humoro pradžia yra rasti paralelių, kurių kiti iš karto nepastebi..



M. Morkevičiaus nuotr.


Kaip neprarasti humoro kine?

Anekdotai turėtų būti paprasti, lengvai suprantami, juokingi man ir Linai, tada jie bus juokingi ir žiūrovams. Nemėgstu žiūrėti savo filmą kine, esu labai įsitempusi, nes tik tada žinau, kas iš tikrųjų veikia, o kas ne. Kai kurių anekdotų žiūrovai nemato vien todėl, kad diegimo metu jiems palieku per mažai vietos virškinti. Kartais po pokšto būna ir kitas, kad pirmasis būtų pamestas. Ir atvirkščiai, stebėtojai juokiasi ten, kur nemanau, kad tai juokinga. Yra šeštas jausmas, kurio negaliu pasakyti. Dažnai juokingas situacijas ar dialogo linijas diktuoja patys veikėjai. Geras animacinių filmų personažas yra Šrekas ir Asilas. Duetą dažnai galima pamatyti „Disney“ filmuose. Vienas ilgas ir ramus, kitas - trumpas ir kalbus, daug ir linksmas. „Naktinė žvejyba“ veikia lygiagrečiai. Vieną vietą, du aktorius, sunku atidžiai sekti. Tada jis turėtų būti įdomus arba įdomus. Paprašiau savęs parašyti scenarijų, kad kažkas ir toliau keistųsi. Manau, kad išstūmiau viską iš šios salos ir šio ežero.

Koks geras filmas?

Geras filmas - kai žiūrovai gauna plačiausią emocijų spektrą. Tai turi trikdyti, tyčiotis, pykti, sukelti pavydą - pažadinti visus pirmykščius žmogaus jausmus. Tada jis praturtėja iš filmo, atsigauna kaip po kruopštaus masažo.

Ar lengva supainioti „herojės“ Ingos Valinskienės vaidmenį (filmas „Lietuvos svingeriai“)?

Jei ji nebūtų sutikusi, net nebūčiau lenktyniavusi pagal šį scenarijų. Aš iš anksto paklausiau: "Ar sutiktum?" Ji atsakė: „Gerai“. Vaidmuo buvo parašytas jai, ir ji juokėsi: „Man net nereikia čia vaidinti“. Kai renkuosi aktorę, kuri būna tinginė (ne Ingai), ji pati išsigąsta ir sako: „Ne, ne mano vaidmuo. "Nėra tokio dalyko - nėra tokio vidinio konflikto, kuris sukurtų tokį herojų. Aš matau aktorių talentus ir stiprias jų savybes, jų motyvaciją ir siūlomus vaidmenis. Jaučiau, kad ir šis vaidmuo man buvo artimas. Valinskienė meluos.



Iš asmeninio albumo (autorė - Ieva Jura, asistentė - Aurimas Sidlauskas)


Ar aktorius tikrai padės išsirinkti moterį Linen??

Ji yra mano mūza ir man labai padeda. Lina turi puikų humoro jausmą. Filmuose yra daug anekdotų, kurie ateina į galvą mums abiem - kai kuriems - tik Linai, todėl ji yra filmo titruose. Bent taip aš jai dėkoju. Mano filmai nebūtų tokie, kokie jie yra be mūsų, kaip porų. Aš suteikiu savo žmonai daug autorystės ir myliu ją už tai. Lina padeda išsirinkti aktorių ir perskaityti mano parašytus scenarijus. Perskaitęs „Naktinę žvejybą“, jis pasakė: „Neturiu ką pridurti, tai aukščiausias jūsų straipsnių virtuoziškumas“..

Kur sutikai Judą??

Lina ruošėsi informatikos egzaminui, valandą sėdėjo ir žiūrėjo į mane portale „“. Jos klasės draugė išmetė: "Lina, tu iškrypėlis. Imk ir parašyk jam". Ji parašė, o aš iškart atsakiau: „Iki pasimatymo“. Tada gyvenau Sirvintose ir lankiau VDA pasirengimo kursus. Lina atėjo su drauge, aš - drauge ir aš praleidau ilgą vakarą ir prisigėriau. Naktį atvažiavo jos draugas, o mano bateliais apsirengusi Lina išėjo su ja pasikalbėti. Jis teirautųsi apie vakarėlį, bet Lina neleido. Pamenu, žiūrėjau į jį pro langą ir galvojau, kad neturiu galimybės, bet kitą dieną jį radome. Kai atvykau į Vilnių, turėjau rankas ir kojas - buvo daug merginų ir daug galimybių. Pirmieji metai buvo atidėti. Vienu metu sutikau penkias merginas, trys iš jų žinojo ir neprieštaravo. Viena jų, Lina, tapo mano žmona.

Tu neturi nieko!

Taip, mes visi pasinaudojome proga. Mes buvome jauni ir piktžolės. Lina tapo mano žmona, nes ji buvo juokingiausia, labiausiai juokėsi iš mano anekdotų ir labiausiai tyčiojosi iš manęs. O man, kai augau šeimoje, kurioje žmonės daug juokiasi, humoro jausmas yra būtina savybė.

Vieną dieną mano žmona tave atvežė į Londoną. Ką tu ten veiki septynerius metus???

Gyvenome kapinėse, eidavau ten skaityti knygos, nes visi mirė, niekas netrukdė (juokiasi). Prieš mums išvykstant, buvau ant sparnų, maniau, kad galiu ir padarysiu viską, daugelis žmonių samdė mane reklamuotis, ego augo. Londonas aiškiai pasakė, kad dar per anksti taip pasitikėti. Septynerius metus mokiausi rašymo, filmo struktūros ir pasakojimo. Dirbu reklamos agentūroje „M&C Saatchi“. Šaudžiau kompanijai super jachtas, prabangius namus ir privačias salas. Skrendu į Kanus, Monaką, Bahamas. Vilkėjau smokingą ir eidavau į vakarėlius su savo turtingu buriavimo paveldėtoju Umu Tūrmaniu Micheliu Rodriguezu. Pabusk, susirenka svečiai, jie pažįsta vienas kitą, žiūri į mane, galvoja: „Kas tu? Nauja, nematoma. "


Palikti Angliją buvo džiugu, nors kosmetologė Lina, dirbusi vadybininke Vakarų Londono dermatologijos klinikoje, kopė įmonių laiptais. Jie puolė kurti filmus ir pastatė stendą Vokiecių gatvės pastatuose, kad bandytų susirasti darbą Linai. Argi ji dėl to nepyksta??

Privatus stendas pasaulyje nėra naujiena, tačiau būtent Lietuvoje toks kelias buvo nutiestas pirmą kartą. Nuotraukos platinamos internete. Lina nepyksta, ji priima viską, kas nėra visiška kvailystė.

Kodėl trobelėje atradai, kad tavo žmona neaugins vaiko? Jūs nenorite grįžti?

Tada mums atrodė, kad būsime bevaikė šeima, gyvenanti sau. Dabar mūsų požiūris keičiasi. Šiuo metu balansuojame ties siena, abu tikime: „Jei vienas tvirtai nuspręs, kitas pasiduos“. Bet mes negalime jūsų rimtai vertinti. Ir jei kada bus per vėlu, mes daug neišgyvensime.

Programa „Pirmoji santuoka“ su žmona. Ar tai rodo, kad gali būti ir antroji??

Kelionės Amerikoje metu pailsėjome ir sukūrėme trumpą video šou. Pavadinimas ironiškas. Mūsų santuoka yra pirmoji, ir sakoma, kad gal ne paskutinė, gal antroji. Ne kartą kalbėjomės su Lina, kad visko gali būti, galbūt mes neišsiskiriame, gal kas nors mirs, nes visko būna. Naujas mano hobis - skraidymas. Lina laukia mano skambučio kiekvieną kartą, kai aš atsitrenkiu į grindis. O kol automobilis juda, visko pasitaiko.



Iš asmeninio albumo (autorė - Ieva Jura, asistentė - Aurimas Sidlauskas)


Valdykite siųstuvą, kad jis neturėtų ką veikti?

Vienu metu man pritrūko atsakomybės. pats padariau.

Jūs buvote ramus ir ramus vaikas, darželis džiaugėsi naftos paklausa, todėl likote namuose prižiūrėti naujagimių seserų. Vargu ar tokią atsakomybę reikėtų prisiimti iki penkerių metų!

Aš nusprendžiau pati pasirūpinti slaugytoja, kol mama dirbo mokykloje pietums, nes nenorėjau eiti į darželį. Dabar mama sako, kad nepamenu visko, kas man buvo svarbu, tik vieną dieną, bet tikrai prisimenu, kad turėjau tai padaryti. Aš nuo mažens ėmiausi įvairių užduočių, o tėvai leido man mokėti. Taigi dabar negaliu gyventi be jos. Filmas yra didelė atsakomybė, nes jis sukurtas už svetimus pinigus.

Kaip „Dviracio zinias“ pasirodo jūsų sukurtas herojus „Suns Poska“.?

Jis koncertavo festivalio „Pravda 1 Minute“ metu, buvo mano vaizdo klipas „Atvira Padėkos diena“, buvo keturi herojai. Vienas jų buvo Saulius Poska iš Meslito. Po stebėtojo reakcijos supratau, kad jis turi didžiausią potencialą, todėl sukūriau keletą teisėtų, tik su vienu iš jų. Haroldas McCevy pasiūlė perduoti šį herojų „Bicycle News“, kuriam aš sutikau. Dabar aš tik klausiu Poskos.

Jūsų filmas „Trys milijonai eurų“ yra pelningiausias iki šiol Lietuvos kino istorijoje. Uždirbote milijoną?

Taip, „Trys milijonai eurų“ vis dar yra pelningiausias kada nors sukurtas lietuviškas filmas, bet tegul mano asmeninė finansinė padėtis lieka asmeniška...

Kur investuoti pinigus?

Turiu prakeiksmą - neinvestuoju į įmones, deginu daug pinigų, nes per daug pasitikiu žmonėmis. Aš visada iš visko tikiuosi per daug ... nekilnojamasis turtas yra daug saugesnė investicija.

Moteris nori prabangaus kailio, prabangaus automobilio, grožio klinikos?

Ne, ne, Lina yra labai ekonomiška ir moka puikiai elgtis su pinigais. Ji yra puiki nekilnojamojo turto konsultantė. Esu aistringesnė, toliau perku brangius žaislus. Brangus, bet aš labai patenkintas kvailumu, kurį padariau pernai - nusipirkau klasikinį amerikietišką automobilį, kuris šiuo metu yra remontuojamas.

Tylu, atsakinga, bet aš girdėjau vakarėlį, kai baigei filmuoti, ohoho, kaip audringa!

Mes su Lina nebuvome geresniame vakarėlyje, nei patys organizavome. Mūsų vakarėlių tikslas yra tas pats, kas mūsų gyvenime - linksmintis, jaukiai ir nekonkuruoti. Nėra aprangos kodo, taisyklių, apribojimų, nes kai žmogus gali būti savimi, jis gali atsipalaiduoti. Kai kurie aktoriai nori dalyvauti mano filmuose vien todėl, kad po filmo rengia fantastiškus vakarėlius.



M. Morkevičiaus nuotr.


Dažnai jaučiu nusivylimą?

Dirbdamas visur atiduodu save. Jei tai užtruks kelias savaites, ji gali nusistovėti prieš filmavimo pabaigą. Dabar bandau nuo to apsisaugoti, bet man yra laikas pabusti su kiekvienu kadru. Filmavimo aikštelėje stengiuosi nerodyti nuovargio ir emocijų, nes žinau, kad kiti jas pamatys ir sugers. Aktorius prieš filmavimą pasakė: „Prašau, būk be manęs“. Aš sakau: su kuriais režisieriais esate dirbęs anksčiau??

Jie lanko psichoterapijos užsiėmimus dėl nemigos?

Ne dėlto. Kol kas mokausi miegoti. Beveik moku, bet kai pavargstu, vis tiek nesiseka. O psichoterapija labiau susijusi su būtinybe pasikalbėti su specialistu. Kadangi ne viskas yra tobula ir apie viską galime kalbėtis su draugais ir tėvais su Lina, reikia specialisto, kuris išklausytų ir užduotų teisingus klausimus. Geras psichologas niekada nepaaiškins, ką gyvenime darai blogai. Jis užduos klausimą, kad atsakydamas į jį pats viską supras. Mudu su Lina lankomės pas skirtingus psichologus, tai mums labai padeda.

Kurias savybes vertinate labiausiai??

Vertinu, kad nebijau būti savimi. Kai pamatau žmogų, kuris neapsimetinėja. Mane supa nuoširdūs žmonės - draugai, filmavimo grupė. Tikrasis elitas man yra asmenybės, kurios gali išgyventi iliuzinėje iliuzijos visuomenėje, „Instagram“ ar „Facebook“. Turiu draugą, visiškai vieną, jis nemėgsta žmonių. Ir jie man nepatinka, nes esu iš tų žmonių. Šis draugas turi būti vienas, todėl jis man labai patinka. Mes retai matome, bet kai susitinkame, mūsų pokalbiai yra įdomūs ir gilūs.

Ką reiškia kurti pramogas šiandien?

Žiūrovai yra labai reiklūs, nes pramogos tapo lengvai prieinamos visame pasaulyje. Žinoma, jei neturite bendravimo ar talento, galite sukurti blogą pramogą, bet nieko daugiau, tada uždirbsite mažiau pinigų. Kurti kokybišką pramogą yra sudėtingiau. Tai turėtų praleisti daugiau laiko nuolat mokydamasi, galvodama ne tik apie savo darbą, bet ir apie kuo platesnes temas. Filmas yra gyvenimo atspindys ir be gero, įdomaus ir įvairaus gyvenimo gero filmo nepadarysi. Kiekviename filme man yra posūkis, o šie posūkiai mane stumia į priekį.

"
Kategorija:
Morenginis tortas su sokoladiniu kremu
5 italu kilmes lietuvaiciu vardai, kurie lemia isskirtini zavesi