Pagrindinis astrologijaRezisierius Motiejus Ivanauskas apie artejancio spektaklio „Dialogai“ premjera: „Kai nelieka vieno teisingo atsakymo“

Rezisierius Motiejus Ivanauskas apie artejancio spektaklio „Dialogai“ premjera: „Kai nelieka vieno teisingo atsakymo“

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) rugsėjo 25 d. premjera Platono „Dialoguose“..

Režisierius Motiejus Ivanauskas apie būsimos laidos „Dialoge“ premjerą: „Jei nėra teisingo atsakymo“

""

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) rugsėjo 25 d. premjera Platono „Dialoguose“.

">

www.

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Režisierius Motiejus Ivanauskas apie būsimos laidos „Dialoge“ premjerą: „Jei nėra teisingo atsakymo“

""

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) rugsėjo 25 d. premjera Platono „Dialoguose“.

">

Jums gali patikti

Žurnalai

Gyvenimas be atliekų: rinkitės ekologiškus produktus

Skydai

mylios

Nuo „tinder“ iki realybės - kaip pereiti iš virtualaus pasaulio į tikrą datą

„Cosmopolitan“

Kudikas

Kai maitinanti motina gali pastoti?

Tavo vaikas

Aplinka

Iki rudens pabaigos turi būti atliktos 6 svarbios sodo darbai

Mano namai

sveikata

Menopauzė. Kas tai yra ir ką moteris turėtų žinoti

Moteris> <

M. Ivanauskas

D. Matvejevo nuotr.

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Laidą ves vienas iš LNDT organizuoto jaunųjų kūrėjų programos konkurso nugalėtojų Motiejus Ivanauskas. „Dialoge“ premjera turėjo įvykti balandžio mėnesį, tačiau dėl koronaviruso ji buvo nukelta į rudenį. Spektaklyje dalyvaus Vītauts Anuzis, Elze Gudavičiūte, Šarūna Zenkēvičus ir Povila Jatkēvičus. „Dialogo“ menininkas - Izabele Narecionyte, kompozitorius - Matas Saladzius, šviesos dailininkas - Vilius Vilutis. Prieš perkeldama ministrę pirmininkę Daiva Sabasevičienė kalba su režisieriumi Motija Ivanausku.

Senovės filosofai - puikūs politikai ir dialogo meistrai. Galbūt tai privertė jus išvesti Platono dialogus į sceną?

Dar studijuodamas išklausiau filosofijos ir estetikos kursus, o per estetiką perskaičiau Platono šventę ir keletą kitų dialogų. Iš visų rašytojų, kuriuos tuo metu skaitėme, man labiausiai patiko Platonas. Jį labiausiai išryškino ne konkrečios idėjos ar ypatingas supratimas, bet jo paties ironija. Tai mane „pagavo“ ir tapo atspirties tašku. Manau, kad būtų įdomu iškelti šią medžiagą į sceną. Ironija „pašalina“ perdėtą prasmę ir daro dialogą paprastą ir neaiškų, kai (atrodo) tuo pačiu metu nelieka vieno teisingo atsakymo: Vienas pasakomas tuo pačiu metu, bet čia girdimas gaidys - tai tikrai yra??


Aš esu rezidencijos pradedantysis, bet jau spėjau pajusti savyje kūrybos ironiją. Ironiškas požiūris man artimas, kartais gali atrodyti net per daug.

Kaip suvokiate niekada realybės nepasiekiantį platonišką „prakeiksmą“? Galbūt jūsų pasirodymas yra didelis solidarumas su platoniškomis tiesomis, kurias šiuolaikinis menas nuolat skleidžia..?

Nežinau, ar tai bus solidarumas, ar labiau bandymas į jas pažvelgti objektyviai, kad galėčiau sau priminti, jog šios tiesos yra visos ir kaip jos skamba. Platono Sokratas dažnai suvokiamas kaip išminties ir asketizmo idealas, tačiau atidžiau įsižiūrėjus, jo metodas, kuris niekada nepasiekia galutinio tikslo, dažnai kelia neaiškių minčių...


Nors Sokratas yra išmintingas žmogus, jo forma visada priverčia nusišypsoti: tarsi viskas tvarkoje, bet tuo pačiu atrodo, kad jis švelniai apgaudinėja. Tai jausmas, kuris mane užvaldo skaitant „Dialogus“..

Ar patys pasirinkote ir pastatėte tekstus???

Taip. Žinoma, per repeticijas daug kas pasikeis. Pirmasis ir paskutinis variantai yra labai skirtingi. Aktoriams perskaičius tekstą, tapo daug aiškiau, ar jis tinka pasirodymui.

Ir tai, kaip kūrėte dialogus, virsta drama?

Ne visi „dialogai“ yra išversti į lietuvių kalbą. Nusprendžiau naudoti tik išverstus tekstus. Aš perskaičiau viską ir pakabinimo vietas pažymėjau didžiausia Sokratiško žavesio koncentracija. Iš pradžių jų buvo daugiau, bet vėliau buvo tų, kurie išlaikė visus testus ir geriausiai pritaikė istoriją..


Apskritai tai tikrai nėra pati tinkamiausia teatro medžiaga, nėra patogios dramos, dažniausiai tai yra diskusija. Bet tai kažkas ir „stendas“: kaip galima teatrą paversti tokia specifine, taip sakant, medžiaga? Man pasirodė keista, kad Platono „Dialogų“ teatras Lietuvoje dar nebuvo vaidintas. Yra spektaklis „Paskutinė Sokrato naktis“, bet po jo sekė spektaklis (Stefano Kanevo „Paskutinė Sokrato naktis“, rež. Algimantas Počiūnas, Klaipėdos dramos teatras, 1991), tačiau „Dialoge“ to nepadarė...

Platonas buvo avangardo ir modernumo priešas. Kaip jūs siejate su istoriniu meno kontekstu???

Man patinka skirtingi stiliai, žanrai, jei jie gerai atliekami. Aš pats nesu radikalus bet kokio stiliaus tarnas. Man šiek tiek apmaudu girdėti tokius teiginius: „Nustokime daryti teatrą“, „Viskas turėtų kuo labiau pritraukti žiūrovą“, „Stebėtojai tikrovėje mato per daug realybės, kad būtų suinteresuoti vaidinti“ ... Keista Man atrodo, kad šios diskusijos yra svarbiausias svoris ir tikslumas mene. Juk galima įtraukti žiūrovus, galite palikti juos ramybėje, galite žaisti, taip pat negalite žaisti. Kai yra žmonių, kurie sugeba išreikšti kitokią savo teatro idėją ir pristatyti ją žiūrovams, tai yra puiku.

Kokio gylio ieškote, pasirinksite senesnės filosofijos profesiją - teatrą?

Man atrodo, kad teatras nėra svarbiausias dalykas. Mano gyvenime nutiko taip, kad praleidau daug laiko teatre ir tai tapo tinkamiausia vieta kurti ir galvoti apie tai, kas čia padaryta iki šiol. 1-ojoje akademijoje sėdėjau „kopijuodamas“ savo brolį (brolis Balys taip pat yra aktorius). Teatras atsirado netyčia, bet dabar šiek tiek daugiau suprantu, ką čia veikiu.



M. Ivanausko nuotr. D. Matvejevas.


Kaip režisierius, jūs turite elgtis siūlydami aukštesnį mąstymo lygį, unikalius tekstus ir suprasdami, kad tai yra modeliavimas, nes kritinė visuomenės masė nėra tam pasirengusi. Kitaip tariant, režisierius išskiria save ieškodamas naujo teatro būdo šiam dialogui išreikšti. Kaip ir kiti scenos komponentai - vaizdas, garsas - koreliuoja šiame kontekste?

Esu tokia įsitikinusi, kad pasitikiu savimi kaip globėja. Atrodo, kad Kazkodelsas mano, kad jei aš turiu gana siaurą (palyginti su informacijos turtingumu ir sudėtingumu) supratimą apie antikos ir Platono filosofiją, šie tekstai atrodo įdomūs, kodėl gi ne kiti? Norisi pasitikėti sargybiniais. Be to, kritinė masė, kuri nėra tam pasirengusi, apskritai, švelniai tariant, teatruose apsilanko retai. Gerai tai, kad pats kambarys yra mažas, o žiūrovai bus šalia aktorių.


Ir garsas, muzika kuria atmosferą. Daug kas priklauso nuo jos.

Pasirinkę Vytautą Anuzi, jūs ir palengvinote, ir pabloginote situaciją. Viena vertus, jis yra profesionaliausias aktorius, sugebantis valdyti neįtikėtiną kiekį tekstų ir tiksliai paskleisti idėją. Kita vertus, jei pakviesite Anuzi, būsite įkalintas. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai šiek tiek „vairuoti“. Kuo stebiesi bandydamas su Anuzi, koks yra šis platoniškas portretas?

Taip, pakviesti Vytautą Anuzi, ko gero, buvo maža rizika. Iki tol jo nepažinojau, nežinojau, kaip jis išbandė tai, kas jam patinka teatre, kas ne. Tačiau tai atrodo gana laiminga, nes mūsų supratimas apie tai, kaip šie „dialogai“ gali skambėti, yra, jei ne visada ta pačia kryptimi, bent jau ne priešinga, iš tikrųjų yra. Repeticijos metu atliekama daugybė paieškų, bandant rasti geriausią būdą išversti Sokrato mintis.

Nesvarbu, ar bandysite kuo tiksliau sukonstruoti, atsakydami į Platoną, ar naudodamiesi jo tekstais tikrovei savaip interpretuoti?

Kurdami „dialogus“ mes nebandome kažko pasukti tam tikra linkme. Akivaizdu, kad realu, jog bus šiek tiek manevro, bet iš esmės todėl tai kyla iš teksto. Repeticijų metu greitai paaiškėjo, kad pirmiausia tekste turėtų likti tekstas, kitaip jis išnyks..

Platono tekstas yra turtingas, tačiau naudosite ir Ksenofono Sokrato bei Aristofano varlės prisiminimų ištraukas. Kam jie reikalingi Kuo jie ypatingi??

Jie padeda išplėsti dramą ir pritaikyti kitą sluoksnį. Ksenofoną naudojame daugiau. Tiesa, tai šlovinantys tekstai apie Sokratą, kurie nėra tokie įdomūs, palyginti su Platono kūriniais, tačiau palyginti abu autorius tam tikrais momentais yra kažkas įdomaus...

Kaip sukonstruoti spektaklio dramą?

Bandydami ieškokite sąsajų tarp scenų. Repeticijos metu viskas „paslysta“ ir pamažu natūraliai susimaišo.

Kur teatras baigia teatrališkumą?

Gal tuo viskas nesibaigia? Aš neprieštarauju kuklumui.

Teatras pamažu tampa gyvūnu. Žiūrovai, maitinę agresyvius filmus ir atvirai reagavę į tai, kas juos animavo teatre, tam tikra prasme yra agresyvūs. Kaip teatre išlaikyti stoišką ramybę?

Nežinau, bet galbūt nėra teatro, kol visuomenėje nėra ramybės, nes teatras priklauso ir nuo visuomenės. Tie, kurie jį gamina, yra iš tų pačių bendrovių. Taigi, manau, kad daugelis jautrių žiūrovų tikisi kažko smulkesnio, tik kad kartais šiek tiek parodo, jog jiems tai nelabai patinka...

Man labai svarbūs asmeniniai pastebėjimai apie Platono būklę. Skaitydamas Platoną jautiesi stiprus žmogus. Pirmą kartą tave pastebėjau dėl savo ypatingos išvaizdos, tarsi būtum sukurtas „romantiško herojaus“ vaidmenims, bet dėl ​​to, kad nebijojai pasiskelbti šiandieninėje hedonistinėje visuomenėje, bet tuo pačiu atvirai pripažinai esamą Lietuvos patriotą. Apie tai dažniausiai dainuoja skautų berniukai, ateitininkai. Tokios temos teatro bendruomenėje nėra madingos, tačiau jos mano kartai yra svarbios. (Ir Sarunas Bartas, ir Oskaras Korsunovas tai mini.) Mes matome kitokią tikrovę, todėl suvokiame ją daug kitaip. Jūsų kortelė - emigranto kortelė. Tai įkvepia jus asmeniškai apie tai atvirai kalbėti?

Viską lemia aplinka. Mano šeimoje, visai šalia - palyginti nedaug emigrantų. Kadangi atrodo, kad patriotizmas niekada nebuvo sureikšmintas, klausimas nebuvo „užmirštas“, tačiau kažkaip susiformavo sveiko patriotizmo suvokimas. Beje, dėl šio nedeklaruotumo interviu, kuris, jūsų manymu, nebijau atvirai pasakyti, kad esu patriotas, mano žodžiai buvo šiek tiek prislėgti. Skaityti pasidarė keista ir keista, kai supratau, kad žodžiai „Aš esu Lietuvos patriotas“ visai neskamba kaip mano. Kažkada pagalvojau - tikrai nesakiau to atvirai, buvau išprotėjęs, buvau (buvo). Juk neturėtų atrodyti nepatogu tokius žodžius girdėti savarankiškai, ypač jei taip manau...

Aciu ir sekmes!

Daiva Sabasevičienė

Spektaklio „Dialogai“ premjera įvyks rugsėjo 25, 27 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro studijoje (įėjimas pro pagrindinį LNDT įėjimą - Gedimino pr. 4, Vilnius)..

"
Kategorija:
Ledai – saldus, viliojantis ir vesinantis malonumas
Miller Fisher sindromas (G 61.0)