Pagrindinis veidaiRasytoja Rasa de Silva: jei moteris nori atgauti savo moteriskuma ir seksualuma, ji privalo vaziuoti i Brazilija

Rasytoja Rasa de Silva: jei moteris nori atgauti savo moteriskuma ir seksualuma, ji privalo vaziuoti i Brazilija

Ji patyrė smurtą, depresiją ir piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau Brazilijoje gyvenanti 48 metų keturių vaikų motina Rasa de Silva, tapusi perkamiausia knygoje „Kaip išgyventi kryžkelėje“, mano, kad visi yra verti kelionės....

Rašytoja Rasa de Silva: Jei moteris nori susigrąžinti moteriškumą ir seksualumą, ji turi vykti į Braziliją

""

Ji patyrė smurtą, depresiją ir piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau bestselerių autorė „Kaip išgyventi kryžkelėje“ Rasa de Silva, Brazilijoje gyvenanti 48 metų keturių vaikų motina, mano, kad verta užlipti visiems..

">

Darius Selenis

www.

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Rašytoja Rasa de Silva: Jei moteris nori susigrąžinti moteriškumą ir seksualumą, ji turi vykti į Braziliją

""

Ji patyrė smurtą, depresiją ir piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau bestselerių autorė „Kaip išgyventi sankryžoje“ Rasa de Silva, Brazilijoje gyvenanti 48 metų keturių vaikų motina, mano, kad verta lipti visiems...

">

Jums gali patikti

Žurnalai

Gyvenimas be atliekų: rinkitės ekologiškus produktus

Skydai

mylios

Vaikinas akivaizdžiai vengia manęs viešai rodyti ... Jis mane gedi??

„Cosmopolitan“

Ikimokyklinio amžiaus vaikas

Kaip tėvai reaguoja į vaiko elgesį darželyje - neatsižvelgiant į tai, ar mokytojai jį drausmina, ar palieka (1)

Tavo vaikas

Gražūs namai

5 įspūdingiausi praėjusio mėnesio interjerai

Mano namai

Veidai

Grazina Michneviciute: Moterų žurnalas yra šaunus riešutas. Ir tai tikrai užtruks ilgai, tuo neabejoju. "

Moteris> <

Rasa de Silva

Asmeninio albumo nuotrauka.

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Į Lietuvą vėl atvykau be vyro Marko iš Brazilijos. Gaila, kad išsiskyriau?


(Juokiasi) Mes skiriamės su juo du kartus per metus. Turime susitarti, ir mes esame kaip sezoniniai paukščiai: jie žiemą dviem ar trims mėnesiams skrenda į Braziliją, o vasarą - į Lietuvą...


Rudenį ir pavasarį praleidžiame Airijoje su vaikais. Grįžęs iš Lietuvos jis sako, kad manęs niekada nepaleis ir gyvensiu viena. Bet aš jį murmėjau, murmėjau, murmėjau.


Kai Marquess grįžta iš Brazilijos, sakau, kad daugiau jo nepaleisiu, bet jis atneša dovanų ir kamuoliukų, kamuoliukų, kamuoliukų. Pavasarį vaikai pradeda girgždėti. Kai važiuojame į Lietuvą, į kaimą, klausia septynios Mirjana ir jų sesuo Elizabeth, kurią aš vadinu Elzita....



Rasa de Silva Asmeninio albumo nuotr.


Jūs praleidžiate pakankamai laiko vienas. Tai noras atsipalaiduoti vienas nuo kito?


Negalima to pavargti. Žiemą jis skrenda užsiimti verslu ir atsipalaiduoti kieme. Skrendu į Lietuvą daugiausia dėl vaikų ir sveikatos.


Supratau, kad Lietuva yra mano svajonių kraštas, čia aš mėgaujuosi visais gamtos džiaugsmais, pridedu gamtos virpesių ir vėl galiu gyventi emigracijoje...


Pastebėjau, kad gyvenimas kaime vasarą stiprina vaikų sveikatą ir charakterį. Man patinka bendrauti su kaimo žmonėmis, vaikais, kalbėti lietuviškai, valgyti lietuvišką maistą ir švęsti lietuviškas šventes. Tai yra vertybė.

Kodėl atostogaujame atskirai? Pripažįstu, kad dar negaliu skirstytis Brazilijoje, nes turėčiau sumokėti baudą. Paskutinį kartą išvykdami nebuvome iki galo apdoroję migracijos dokumento, vizos galiojimo laikas buvo pasibaigęs ir dabar turėjome sumokėti baudą..


Mano vyrui patinka Lietuva, jis čia bus daug, bet vasara yra aukščiausias darbo sezono taškas, jis dirba ištisus metus. Ten jie dirba akmens mūrininkais, statydami akmenines sienas, tvoras ir kaminus.



Rasos de Silvos nuotr. D. Mikuckaitė.


Jūsų knyga „Kaip išgyventi amžiaus kryžkelėje“ tapo hitu, tačiau nepaisant pažadų, nepraleidote antrosios knygos. Teiginys, kad pirmą knygą parašyti buvo lengva, o antrąją išbandyti, pasiteisino?


Perskaičiau kelis kartus, bet atsirado kitų dalykų, o antrasis dabar yra stalčiuje. Pirmasis buvo pradedančiųjų sėkmė, entuziazmas, dabar aš dalyvauju kartelyje. Nesate pasirengęs ir antrai asmeninei istorijai.


Jums lengviau gyventi Lietuvos kaime nei Brazilijos džiunglėse, kur susidursite su voveraitėmis, vorais, barškučiais ir spygliais..?


(Juokiasi) O, žinoma. Valgau tą patį lietuvišką maistą. Lietuvos gamta yra pasakiška, ji yra rojus. Kodėl negyvename šiame rojuje? Dėl ekonominių priežasčių nusprendžiau mylėti kitos šalies ir Airijos piliečius. Ten gimė mūsų vaikai, yra palankesnė socialinė sistema.


Vyras neatšaukė lietuviškos žiemos, nors ir sėdėjo ant peties. Kai temperatūra nukrito žemiau dešimties laipsnių - tai įvyko gegužę ir kartą rugsėjį - jis labai nukentėjo..


Jam buvo šalta, jis buvo nutirpęs, nors apsivilko visus drabužius, emociškai buvo sunku bendrauti..


R. de Silva. D. Mikuckaitės nuotr.


Jūs esate atviras pasauliui?


Kažkoks kosmopolitas ... Aš esu „durininkas“. Nepritapau Brazilijoje. Aš ten buvau tik dėl savo vyro ir vaikų. Bet šiandien ten gyventi nenorėčiau.


O žiurkės yra erkės? Galite prisiminti tuos sunkius momentus Brazilijoje?


Brazilijos miškuose „Marques“ turėjo gamyklą, gaminančią saldumynus, džiovintus vaisius, keptus sausainius ir krakmolą iš Brazilijos bulvių kasavos...


Brazilai turėjo sausą mišką, aš - džiungles su lianomis, orchidėjomis, įvairiais padarais ir vabzdžiais. Uždaromoje gamykloje mes susitikome: radome tuos, kuriuos radome ant grindų, padarėme pertvaras iš bambuko ir stogą padengėme plastiku palmių lapais. Kol dar nebuvo šaltinio, nuėjome du kilometrus vandens. Vabzdžiai puolė visą laiką. Naktį - džiunglių garsai, lietaus sezonu - du kartus per dieną - uodų antplūdis, iš kurio tepiau vaikus ir save.


Buvo ir didelių žiurkių, lėkštės dydžio varlių ir smulkių daiktų. Kai gulėjome ant grindų, blusos puolė, blusos puolė, kol mes papilkėjome, klaidos nukrito į lovą, o sausros metu erkės tekėjo per įlankas...


Mes sirgome nuo įvairių ligų. Paplaukioję tvenkinyje, kur karvės gėrė, pradėjome kosėti skrepliais be tuštinimosi, o vieną vakarą, kai nuėjome miegoti šalia lovos, pamatėme kariaujančią S formos atogrąžų žievę. Antra toksiškiausia Brazilijos gyvatė, nužudanti apie 70 procentų žmonių, yra kastuvuota..

Būčiau žinojusi, kad nebūčiau važiavusi į Brazilijos miškus.


Rasa de Silva su vaikais Nuotrauka iš asmeninio albumo.



Jūs turite gyventi romu?


Neeeee. Aš jums pasakysiu apie savo patirtį. Yra salė, kurioje mano kūnas jaučiasi gerai. Labai gerai jam Lietuvoje, blogai Airijai. Ypač gerai, saugiai jaučiuosi kaime, mieste, kur jaučiuosi pavojuje. Negaliu to logiškai paaiškinti - yra jausmas, kad ant odos, kalvų, nugaros susiuvau odą. Kūnas taip reagavo ir Brazilijoje, nors ten gerai valgiau. Aš gyvenau tik trejus metus, bet kūnas sekė, jaučiausi šiek tiek išsigandusi.


Tai Brazilija sako apie Braziliją ir prieš keletą metų ją gyrė ir sakė, kad yra laisvė, kad artimi santykiai yra ne trynimas ir ejakuliacija, o ritualas, prasidedantis vaikystėje ir kad nėščios moterys ten labai gerbiamos....


Taip. Jei moteris nori reabilituoti savo moteriškumą ir seksualumą, ji turi vykti į Braziliją. Ten ir pasveiko. O kai tai nutiks, galite eiti kitur.


Du jūsų vaikai iš pirmos santuokos su lietuviu - jau suaugę, kartu su brazilu auginate du anūkus. Jie kalba kitaip?


Labai skirtingas. Pirmoje santuokoje jaučiausi vienas, santykių nepavyko išsaugoti ir pirmasis vaikas, galiu prisipažinti, beveik neužaugau - jie patys užaugo. Antroje santuokoje jaučiuosi saugus. Taip pat jaučiamas bendravimo su vaikais jausmas.


Kai jaučiuosi saugus, mano meilė, tampanti būsena, taip pat teka natūraliai.


Rasa de Silva Asmeninio albumo nuotr.



Vyresni žmonės gali jausti skausmą, nes nepatyrė motinos meilės svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis?


Vyriausia dukra - 26, šuo - 22. Susitinkame kiekvienais metais. Ir kažkada kalbėjome apie šį liūdesį. Jie kėlė mane prieš tai, sakydami, kad aš jų neauginau. Susirinkau, įkvėpiau oro ir sakiau: „Būkite laimingi, mano vaikai, kad esate gyvi. Kai mokėjau, užaugau ir aš. Džiaugiuosi, kad išgyvenau šį kartą, o mes gyvi. Ir visa kita yra pataisyta “.


Tyla truko porą savaičių, po to susisiekėme.


Pojūtis, kad Rasa vis dar klaidžioja gyvenime ir dar nerado vienas kito. Lietuva-Airija-Brazilija ... Nuo rašymo iki dvasinių ieškojimų iki jogos ir įvairių terapijų.


Tikrai taip. Dar neradau savęs ir nežinau, kas tai yra.

Vieną kartą nuėjau pas astrologą ir paklausiau, kodėl nerandu sau vietos. Ji padarė asmeninį horoskopą ir sakė, kad neturi nuosavų namų. Bijojau. Ir ji pasiūlė trūkumą paversti privalumu, nes geografija man neįdomi. Išsigandusi bandžiau pasistatyti namą Airijoje, paskui Brazilijoje, Lietuvoje, net nežinau, kiek kartu pakeičiau gyvenamąją vietą..


Bet kažkaip jaučiausi neramus, vaikai nesaugūs. Jis paaiškino, kad jei gyvenčiau valdiškame name su vyru, jausčiausi gerai, bet ne pati. Mane ramina, kad nesu vienintelis žemėje, nesusijęs su geografine padėtimi. Ir dabar gyvenu laisvai.



R. de Silvos nuotr. D. Mikuckaitė.


Kas yra tavo namai??


Tai ne pastatas, o šalis. Turiu ritualų, kuriuos kartoju kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, gerti kavą, rašyti, kalbėtis. Tai patogi, saugi būklė.


Jaučiuosi puikiai ir galiu keletą mėnesių gyventi palapinėje ant kilimo pievoje. Nepasiilgstu nė vienos lovos, virtuvės. Būklė, kuri yra labai arti namų, bendraujant su jausmu, kad žmogus nešioja šilumą.


Namai, kupranugariai, šaknys jums skiriasi? Jūs turite jausti tapatybę?


Man tik Lietuva ir ji yra svajonių kraštas, rojus. Man patinka čia klausytis kalbų, net per radiją, žiūrėti televizorių ir skaityti lietuviškas pasakas. Tuomet Jauciu renginys.



R. de Silvos nuotrauka Lietuvoje D. Mikuckaitė.


Sakėte, kad šis rojus tampa vis gražesnis, turtingesnis ir šviesesnis, tačiau moterys Lietuvoje yra karingos, joms trūksta šilumos ir moteriškumo..


Taip. Ji graži, dažniau dėvi drabužius. Bet ... kaip čia paaiškinta? Ar pastebėjote, kad yra geografinių vietų, kur žmonės ieško ir prašo dvasinių dalykų - Himalajuose, Tibete, Indijoje? Kai kur vyksta nuolatinis karas, Brazilija yra turtinga išteklių, tačiau jos prioritetas yra religinis malonumas, lytis, šeima. Tačiau ten vykdyti verslą yra sunkiau nei bet kurioje kitoje Šveicarijoje.


Lietuvoje pajutau, kaip padidėja saulės rezginio ir kaklo įtampa. Tą patį jaučiu ir kitose moterims. Stipri konkurencija. Bet kai jie persikelia į kitą šalį, tai keičiasi.


Kas turi atsitikti, kad moterys pasiskirstytų daugiau šilumos??


Tikriausiai jau niekas. Tai yra mūsų geografinė padėtis. Kava kažkur auga, bet pabandykite kopūstų - jums nepavyks. Lietuva yra vieta, kur auga geri kariai, verslininkai ir sportininkai.


R. de Silva asmeninio albumo nuotrauka.



O gal įtakos turi ir Vakarų Europos kultūra, vartojimas, feminizmo banga ir „sėkmingų“ žmonių mokymas.?


Po karo buvo sugauta daugybė lengvų, turtingų vyrų. Liko daug moterų, o galbūt šioje kartoje jos užaugo be intelekto ir visuomenės. Ir jie tapo karingesni.


Žinoma, norėčiau pasakyti atsakingai - sveikinu išvykus iš Lietuvos. Pagrindiniai mūsų instinktai yra panašūs į gyvūnus. Buvo atliktas eksperimentas: šešios žiurkėnų poros buvo įdėtos į didelį narvą. Jie gavo idealias sąlygas daugintis ir maitintis. Iš pradžių jie suklestėjo, bet vėliau visi mirė. Tyrėjai padarė išvadą, kad jie apima dar didesnius plotus.


Brazilai - instinktyviai kultūra nepažeidė jų instinktų. Kai mano vyras atvyksta į tėvų namus, jis net negali nueiti į tualetą: tėvas visur jį dvokia. Ir jis jaučia įtampą, ilgą laiką lieka nuošalyje. Gamtoje vyras lauke sušlampa ir jaučiasi kaip žmogus ... tarsi tai būtų jo teritorija. Tada jautiesi saugus, galingas, gali iškart įsimylėti.


Lietuvoje taip pat jautiesi susirangęs namuose, sėdėdamas ant sofos, miegodamas ir žiūrėdamas televizorių. Jam trūksta vietos.


R. de Silvos nuotr. D. Mikuckaitė.



Lietuviai yra drąsūs, protingi, ryžtingi, aistringi, nuostabūs verslo žmonės ir sportininkai. Lietuvoje jie dar tik ankstyvi.


Jūs esate atviras. Taigi laisvai galite kalbėti apie bet ką?


Apie seksą - ne, nebent tai vulgaru. Na aš bandau.


Kas jums svarbiau nei lytis šeimoje?


Lytis. Jis yra pirmoje vietoje. Tai tik mano patirtis. Tuoj tai suprasi. Aš gyvenu viena, beveik išsekusi psichikos ir lankau jogos užsiėmimus. Bet aš esu gimusi moteris, o mane traukia kitos lytys suteikia man daug jėgų. Jei būčiau išmokęs kurti malonumą be seksualinio potraukio, gal būčiau atsakęs kitaip. Aš dar neišmokau.


Man labai patiko joga, meditacija ir kirtanai - šventi Viešpaties žodžiai. Tai buvo naudinga jums, bet vaikai pažvelgė į mane ir lauką, kol aš juos maitinau. Bet kol nesigilinau į dvasinius reikalus, negalėjau jų pamaitinti.


R. de Silvos nuotr. D. Mikuckaitė.



Taigi žmogus ateina ne iš sportininko ir verslininko, bet iš šalies, kur intymumas nėra tik trintis ir ejakuliacija.?


Man pasisekė su brazilu. Kaip akli vištienos vištienos grūdai. Šiandien džiaugiuosi, kad jis mane pažinojo ir atvėrė. Per vyrą prisiartinau, pažinau savo kūną, supratau, kad esu moteris, kad jis mielas ir malonus. Seksualumas, intymumas, siekiant išlyginti dristą - kažkas dieviško.


Kodėl vyrų ir moterų santykiai pastaraisiais metais išaugo, remiantis vartojimu, skaičiavimais, protu, bet ne širdimi?


Žinau, kad sakai Kai pradėjau draugauti su savimi, pasijutau daug geriau. Ir ypač geriau, kai ji pradėjo mokytis sunkiausių savo biografijos etapų. Supratau jų galią. Ir man buvo lengviau.


Pripažįstu - savo gyvenime patyriau smurtą. Tai padarė mane stipresniu, supratau, kad šiandien galiu pasiekti daug daugiau. Tolimoje praeityje tapau priklausoma, vieną laikotarpį vartojau alkoholį ir buvau prislėgta.

Tai buvo mano benamis. Bet išmokau jį gerbti, net pajutau tam tikrų jėgų. Gali būti, kad dauguma iš mūsų neturi laimingiausių akimirkų gyvenime ir sakome „sudas“. Bet aš išmokau rasti išteklių šioje srityje. Juo galime patręšti ir nuimti žemę. Ir kiekviena iš jų tikriausiai verta dėmesio.


Rožinio drugelio gyvenimas nėra mano reikalavimas. Aš nepardaviau savo purvo už pinigus - man jis labai brangus.


Rasos de Silvos nuotr. D. Mikuckaitė.



Santykiuose dažnai prašome ko nors kito. Bet pirmiausia turime paklausti, ką aš galiu duoti? Ką vyrai turėtų duoti moterims savo noru?


Pinigai. Pajutau skirtumą, kai turėjau pati gaminti duoną. Tada jaučiuosi ne moterimi, o agresyvia kareive. Žinoma, yra moterų, kurios turi pažymėti savo teritoriją. Bet kai turiu užsidirbti pinigų duonos aparate, meilės nejaučiu. Pradėjau varžytis su vyru dėl noro uždirbti dar daugiau.


Taip, yra porų, kur abi jaučiasi lygių teisių verslo partneriais. Šeima taip pat nešė finansus. Bet tada negaliu palaikyti darnių santykių, nei srauto, nei moteriškos šilumos.


Lietuvos vyrai yra labai puikūs. Tačiau santykiuose moterys turi reikalauti. Priešingu atveju man nepavyks. Pasijutau moterimi, kai pradėjau prašyti savo vyro išlaikyti šeimą, prižiūrėti namą ir apmokėti sąskaitas..


Maža R. de Silva Asmeninio albumo nuotr.



Dvasinis mokytojas, Psichoterapeutas Pasak Vokietijos, moteris visada turi susitarti su vyru svarbiausiais klausimais, kad išlaikytų šeimos santykius. Net jei tai neteisinga. Tarp jų nebus nereikalingos konkurencijos, o žmogus, kuris paprastai turi didesnį ego, galės prisiimti atsakomybę.


Butents! Aš pasirašiau pagal šiuos žodžius. Reikalavau, bet nestojau su kardu rankoje. Moteris visada ras būdą parodyti, ką daryti.


Kai pabudau, išsiunčiau jį į maisto prekių parduotuvę. Jis perka tai, kas, jo manymu, yra teisinga. Tada mes nuėjome kartu, pridėjome viską, ko man tikrai reikėjo, į krepšį ir aš sakau ačiū! Tai yra du skirtingi variantai. Aš galiu įskaudinti kitus žmones, bet galiu meistriškai apglėbti jį aplink pirštą. Tačiau tai nėra vienos dienos darbas.


Aš turiu teisę klausti, nes žinau, kas nutinka vyrui, kai tu dalinai jo artumą ir ko jis vertas. Žinau, ko galiu paprašyti šio jausmo.


Pirmas dalykas, kurį darau, yra patikrinti jo banko sąskaitą, ar jis nesiuntė pinigų vaikams pirkti maisto prekių. Jei ne, savaitę neatsakysiu. Aš tai darau dešimt metų. Aš jam pranešiu, kad jis nevykdė savo pareigos.


Asmeninė Marqueso nuotrauka.



Hm. Tai skamba vartotojiškai, materialistiškai ir savanaudiškai. Jei jis pabus, ieškosite kažko kito?


Buvo būdas, kad pinigai užtruko nei mėnesį, nei pusę metų. Bet aš žinojau, kad man nepasisekė su darbu, aš sirgau. Žinoma, tada paklausiau, kas nutiko, padėjau. Bet kai žinau, kad viskas gerai, yra kita situacija.


Tai mūsų abipusio dalyvavimo sistema. Nesakau, kad tai yra įstatymas. Paskaitoje kalbėjome apie besąlygišką meilę ir nusprendėme, kad ji ne visada turi virsti santykiais.


Pavyzdžiui, gyvena šeima, o vyras save žemina - jis neprisiima atsakomybės, nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Žmona ją besąlygiškai myli, skalbia drabužius, bendrauja su draugu, dirba, palieka su savimi vaikus. Jis galėjo jį apsaugoti, tačiau šio įpročio neatsisakė, o kritusi moteris viduje rado pilną namą. Ji myli vyrus ir priima juos per burną.

Tačiau tokiomis sąlygomis gyventi negalima - tai jau kelia pavojų vaikų gyvenimams.


Tai besąlygiškai įmanoma dviems mums? Paprastai mūsų meilė remiasi ego - tol, kol kitas mus tenkina. Galbūt besąlyginė meilė yra aukščiausias lygis, kuriame mes visi mylėtume tą patį, taptume guru, neišskirdami žmonių?


Taip, santykiai yra geras sandoris, skaičiavimas ir mūsų egoizmas. Ką aš galiu jam duoti ir ką jis gali man duoti? Ypač jei dar turite vaikų.


R. de Silvos nuotr. D. Mikuckaitė.



Ar jums reikia šeimos šiais laikais? Pasak kitų, toks modelis jau yra pasenęs?


Butinai. Neįsivaizduoju, kaip vaikai be šeimų taptų sąmoningi ir laimingi.


Tai, ką turite šiandien, yra sėkmė?


Tai būsena, kurioje jaučiu džiaugsmą, kai prisiimu atsakomybę už šį džiaugsmą, kai žinau, kur jis prasideda ir kada baigiasi.


Laimei, kartais malonu nešti bulves kaip maišą. Bet prisiekiu, kad atsisakysiu, įkrausiu ir turėsiu ką valgyti.

O dabar mano vaikai geria smėlyje, verkia, o aš esu visiškai laiminga.

"
Kategorija:
Tai nera saltumo pozymis
Rukymas: nugaleti, ar buti nugaletam.