Pagrindinis veidaiRasytoja Ele Soul: „Mylimo zmogaus isejimas – tai ne gyvenimo pabaiga likusiesiems gyviems“

Rasytoja Ele Soul: „Mylimo zmogaus isejimas – tai ne gyvenimo pabaiga likusiesiems gyviems“

Dienoms trumpėjant ir artėjant Velinai, Eglė Glescinskienė (dar vadinama Ele sielos slapyvardžiu) kviečia mylėti gyvenimą ir galų gale laukti mirties, kad į jį pažvelgtų visiškai kitaip. . Trečia moteris, pristatanti savo romaną, sako, kad kūrybiškumas suteikia jai papildomų jėgų ir padeda pagilinti žinias bei įgūdžius...

Rašytoja Ele Soul: „Išeitis iš mylimojo gyvenimo pabaigos nėra gyvenimas

""

Dienoms trumpėjant ir artėjant Velinai, Eglė Glescinskienė (dar vadinama Ele siela) kviečia mylėti gyvenimą ir galų gale laukti mirties, kad ji vėl pamatytų, visiškai kitu požiūriu. Trečia moteris, pristatanti savo romaną, sako, kad kūrybiškumas suteikia jai papildomų jėgų ir padeda pagilinti žinias bei įgūdžius...

">

Jurgita Barišauskienė

www.

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Rašytoja Ele Soul: „Išeitis iš mylimojo gyvenimo pabaigos nėra likusieji gyvi“

""

Dienoms trumpėjant ir artėjant Velinai, Eglė Glescinskienė (dar vadinama Ele siela) kviečia mylėti gyvenimą ir galų gale laukti mirties, kad ji vėl pamatytų, visiškai kitu požiūriu. Trečia moteris, pristatanti savo romaną, sako, kad kūrybiškumas suteikia jai papildomų jėgų ir padeda pagilinti žinias bei įgūdžius...

">

Jums gali patikti

Žurnalai

Gyvenimas be atliekų: rinkitės ekologiškus produktus

Skydai

krepšelis

Tai turbūt geriausias blakstienų tušas, kokį esu bandžiusi - „COSMO“ merginos išbando „IDUN Minerals“ kosmetiką

„Cosmopolitan“

sveikata

Motinos klausimas: ar galima vaiko dantis valyti suaugusiųjų dantų pasta???

Tavo vaikas

Aplinka

Iki rudens pabaigos turi būti atliktos 6 svarbios sodo darbai

Mano namai

Veidai

Knyga apie žmonių, kurie vis dar yra įprasti ir dažnai demonizuojami, gyvenimą

Moteris> <

Eglė Siela

Asmeninio albumo nuotrauka.

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Kaip jūs nusprendėte parašyti tokią knygą, daugelis žmonių yra įbauginti net nuo mirties, kurios galima išvengti.?


Esu informacinių technologijų specialistas, daug dėmesio skiriantis smulkiosios žiniasklaidos žinioms ir tyrimams. Aš apskritai domiuosi žmogumi energijos, informacijos ir bendravimo su aplinka bei kitais žmonėmis požiūriu. Aplinka jį veikia, nematomi energiniai emociniai ryšiai, sieja jį su kitais žmonėmis ir veikia sveikatą, savijautą, elgesį ir gyvenimo būdą. Aš dažnai mokau, konsultuoju ir bendrauju. Visi mano knygų veiksmai yra kilę iš mano veiksmų ir yra pagrįsti tikrais įvykiais.


Kartą susisiekiau su moterimi, kuri niekaip negalėjo nutraukti ryšių su išvykusia motina. Padėjau jai išspręsti šią sunkią situaciją. Vėliau, kai buvo pakeisti veikėjų vardai, aplinkybės ir kitos detalės, visa tai pateko į romano „Mirties laikas arba 8 minutės“ puslapius. Tai tikrai istorija apie meilę gyvenimui ir viską, kas jame yra.


Mirtis dažnai mus gąsdina, bet taip pat žavi ir sukelia ne tik siaubą, bet ir smalsumą: O kas tada yra? Mirties baimė (kaip ir bet kurios kitos), atrodo, yra didelė, kol mes ją geriau pažinsime ir neištirsime. Manau, kad mums visiems reikia žinių apie šį reiškinį, kad galėtume tinkamai priimti artimųjų netektį neprarandant gyvenimo džiaugsmo, taip pat žinojimo, kad vieną dieną keliausime pas juos...


Kuriam žanrui priskirtumėte savo kūrybą???


Krepšinio literatūra švietimo, savišvietos kontekste? .. Visi mano personažai yra sukurti, bet, kaip sakiau, istorijos yra iš realaus gyvenimo. Visoje savo veikloje noriu padėti žmonėms atsikratyti streso, slegiančių emocinių būsenų, rasti šiurkščių atsakymų ir grįžti į gyvenimo džiaugsmą. Išmokau įvairių meditacinių, energetinių ir etninių praktikų. Aš juos naudoju tam, kad padėčiau savo klientams išeiti iš neigiamų energetinių ryšių ir emocinių traumų, kurias žmonės dažnai patiria nuo vaikystės. Mano knygos tarnauja tam pačiam tikslui. Savo pasakojimais galiu suteikti skaitytojams žinių, paskatinti save ieškoti atsakymų, mokyti, patarti, palaikyti ar paguosti.



Eglės sielos asmeninio albumo nuotr.



Kaip manote, kas yra mirtis???


Dažnai matau, kaip mirus mylimam žmogui atrodo, kad žmogus praranda tikėjimą, jog meilė, džiaugsmas, laimė gali grįžti į jų gyvenimą. Žinoma, tokia patirtis yra skausminga ir liūdna, tačiau turime suprasti, kad šis asmuo nėra prarastas - jo laikas yra čia, šiame pasaulyje.


Daugelis žmonių vengia kalbėti ir net galvoja apie mirtį. Panašu, kad kai neturime supratimo apie ją, kažkaip negalime su ja susitarti. Daugeliui tai yra pabaiga, pralaimėjimas, nežinojimas, nebuvimas, išnykimas.


Tiesą sakant, tai yra natūrali gyvenimo dalis. Tai yra transformacija, slenkstis, perėjimas prie kito egzistavimo plano. Skaudu, liūdna ir baisu, kai miršta mylimas žmogus. Daugelis tai priima kaip blogą, netinkamą, neteisingą dalyką. Atrodo, kad šis asmuo nyksta, nyksta, yra sunaikinamas, grimzta į tamsą ar kur nors, kur jis serga. Kviečiu dar kartą pažvelgti į mirties reiškinį, išmokti tinkamai jį priimti, atsisveikinti su ligoniais ir leisti jiems keliauti toliau...


Artimo žmogaus mirtis nėra gyvenimo pabaiga likusiems gyviesiems. Jei priimame tik meilę, kurią skleidžia gyvenimas, pastebime aplinkinius žmones, suprantame, kad jie mums svarbūs ir mes jiems svarbūs - tada atsiranda nauja gyvenimo prasmė, impulsas gyventi ir mėgautis ja..


Dirbant su žmonėmis dažnai iškyla mirties ar kontakto su mirusiuoju klausimas?


Boobiai dažnai. Mus visus sieja nematomos nuorodos. Per juos mes galime bendrauti. Neigiami energetiniai ryšiai gali išeikvoti ir išeikvoti mūsų energiją, atimti pasitikėjimą, o teigiami, priešingai, suteikia jėgų, džiaugsmo ir drąsos veikti. Būna, kad mirus giminaičiui ryšys su juo nenutrūksta. Tai mano paskutinė knyga, kurioje kalbama apie prarastus ryšius su pašaliniais asmenimis ir kaip jiems užkirsti kelią.


Mūsų sąmonė, šis racionalus protas mirtį supranta labai paprastai: žmogus miręs, jis nebėra viskas. Poskirsnis veikia kitaip, žmogus jame išlieka gyvas, kaip ir mes turėjome kontaktą su pažįstamu žmogumi. Kai mes miegame, sąžiningas protas ilsisi ir pasąmonė suaktyvėja. Štai kodėl mes dažnai sapnuojame mirusius artimuosius ir bendraujame su jais. Šis bendravimas gali būti toks pat įprastas kaip realiame gyvenime, tačiau gali būti ir tai, kad mirusysis perspėja, pataria ar teikia informaciją apie tai, ko jis ar ji iš tikrųjų negalėjo žinoti per savo gyvenimą...


Taigi pasąmonė nėra tik atmintis?


Tikrai ne. Tai tikras, nors ir sunkiai suvokiamas dalykas mūsų protui. Jei ryšys tarp gyvo žmogaus ir jo artimųjų ar draugų vis dar nepakankamas, tai gali sukelti didelį stresą gyviesiems, atimti iš jų jėgas ir gyvenimo džiaugsmą ir net pakviesti kitus...


Žinoma, tokius dalykus galima ir reikia išsiaiškinti. Visos laidotuvių tradicijos ir ritualai yra sukurti tam tikslui - kad suprastume, jog žmogus išvyko, atsisveikino su juo ir išlaisvino. Jei tradicinio metodo nepakanka, galite atlikti net asmeninį atsisveikinimo ritualą (galite tiesiog parsinešti mirusiojo daiktus namo)...


Deja, kartais žmogus daro viską, tačiau jo būklė negerėja, o giminės ar draugo mirtis visada pasirodo sapnuose. Pasamonas atsisako pripažinti ir priimti mirties faktą. Jai atrodo, kad vyras vis dar gyvas. Yra dvigubi jausmai: racionaliame galvoje suprantame, kad tai neįmanoma, tačiau jausmai rodo, kad mirštantis žmogus vis tiek bijo. Šiuo atveju reikia atidžiau išnagrinėti likusias sąsajas tarp dviejų žmonių patirties ir poreikių..



Eglės sielos asmeninio albumo nuotr.



Ką rašai ir ką iš to gauni?


Rašymas yra mano hobis, kuo toliau, tuo ryžtingiau. Esu labai pasinėręs į savo herojus, matau juos savo mintyse kaip kinas, jaučiu jų nuotaikas, norus, emocijas. Net su jais aš verkiu ar juokiuosi. Šis procesas mane žavi ir stebina. Patiriu viską, ką patiria mano herojai, kad galėčiau lengvai viską įdėti į tekstą. Rašydamas apie savo patirtį, gilinuosi žinias, kad patekčiau į šias sunkias situacijas ir vėliau rastų būdų, kaip iš jų išeiti. Tai man naudinga ir realiame gyvenime.


Aš pats niekada nepatyriau nerimą keliančio ryšio su mirusiuoju, nors padėjau šiai moteriai ir kitiems panašiose situacijose atsidūrusiems žmonėms. Pasakodama savo pagrindiniam veikėjui, aš galėjau „išbandyti“ visas jų pozicijas ir patirtį..


Kaip atrodo knygos rašymo procesas ir kiek tai trunka?


Pastarasis savo romaną parašė maždaug per metus. Galėčiau išskirti du lygius. Pirmasis semestras buvo intuityvesnis, nes aš tiesiog supratau, ką jaučiu, ką išgyvenu, džiaugiausi kūrybine tėkme ir parašiau istoriją nuo pradžios iki galo. Antrasis pusmetis buvo skirtas istorijai suteikti tam tikrą formą, „konstrukciją“, kuri būtų įdomi, aiški ir vienareikšmė skaitytojui, perteikiant tam tikras žinutes, naudą, žinant mūsų ryšius ir bendravimą su mirusiaisiais. Be malonumo ir malonumo skaityti savo romanus, noriu atsakyti į konkrečius klausimus, suteikti informacijos ir galbūt padėti įveikti asmeninius sunkumus ar kliūtis..


Ar lengva rasti laiko rašymui???


Trečdalį savo aktyvaus laiko nusprendžiau skirti veiklai, kuri man patinka, įkvepia ir patinka. Viena mėgstamiausių mano veiklų yra rašymas. Taigi turiu laiko jam.


Ar bus daugiau knygų??


Kai konsultuojuosi ir bendrauju su žmonėmis, turiu susidurti su įvairiomis istorijomis, kurios kelia nerimą ir yra netinkamos daugeliu temų. Visa tai mane įkvepia kurti ir dalytis žiniomis bei patirtimi. Taigi knygų tikrai bus daugiau, juolab kad sulaukiu didelio skaitytojų palaikymo. Džiaugiuosi, kad galiu žmonėms suteikti tai, ko jiems reikia, kad jie primintų, jog įmanoma rasti išeitį iš bet kokios nepatogios situacijos ir kad visą skausmą galima įveikti meile...

"
Kategorija:
Slapimo nelaikymas po gimdymo –issprendziama problema
Ka sako... musu kunas