Pagrindinis veidaiPazaislio muzikos festivalio meno vadovas prof. Petras Bingelis: „Kokia gali buti muzikos svente, jei joje nera moteru?“

Pazaislio muzikos festivalio meno vadovas prof. Petras Bingelis: „Kokia gali buti muzikos svente, jei joje nera moteru?“

Šis baisus pavasaris sukėlė tikrą ažiotažą meno pasaulyje. Daugelis įvykių įvyko kitais metais, kai kurie jų tiesiog neįvyko. Aistringas muzikos festivalis prasideda dvidešimt penktoje kartoje, nepaisant nelaimės.

Pazaislio muzikos festivalio meno vadovas prof. Petras Bingelis: "Kaip gali vykti muzikos festivalis, jei juose nėra moterų?"

""

Šis baisus pavasaris sukėlė tikrą ažiotažą meno pasaulyje. Daugelis įvykių buvo perkelti į kitus metus, kai kurie iš jų tiesiog neįvyko. Aistringas muzikos festivalis prasideda dvidešimt penktoje kartoje, nepaisant nelaimės.

">

Pranešimas spaudai

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Pazaislio muzikos festivalio meno vadovas prof. Petras Bingelis: "Kaip gali būti muzikos festivalis, jei jame nėra moterų?"

""

Šis baisus pavasaris sukėlė tikrą ažiotažą meno pasaulyje. Daugelis įvykių įvyko kitais metais, kai kurie jų tiesiog neįvyko. Gyvas muzikos festivalis prasideda nepaisant dvidešimt penktosios kartos nelaimės.

">

Jums gali patikti

Žurnalai

Gyvenimas be atliekų: rinkitės ekologiškus produktus

Skydai

mylios

Antroji Kinijos horoskopo pusė

„Cosmopolitan“

Maistas ir sveikata

Gydytojas atsako: Kaip tinkamai nuplauti neurodermitu sergantį vaiką (1)

Tavo vaikas

Aplinka

Iki rudens pabaigos turi būti atliktos 6 svarbios sodo darbai

Mano namai

krepšelis

Aliejai - ypač skirti odos priežiūrai

Moteris> <

P. Bingelis

Organizatorių nuotr.

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Jubiliejaus šventės šiek tiek pasikeitė ir sutelktos į trumpesnį laiką, tačiau jose ima išlikti visos pagrindinės vertybės. Apie festivalio istoriją ir specifiką kalbėsimės su vienu jo įkūrėjų, ilgamečiu Pazaislio muzikos festivalio meno vadovu, profesoriumi... Petras Bingeliu.


Gerbiamasis Maestro, kuris yra ypatingas „Pazaislis“ muzikos festivalis???


Pazaislio muzikos festivalis yra neatsiejamai susijęs su Pazaislio vienuolynu. Žiūrovus traukia ne tik muzikinė programa, bet ir vienuolyno aura. Kodėl vienuolynas? Tai maldos, jungiančios žemę su Aukščiausia Dvasia. Jūs švarinate aplinką. Žmonėms reikalingas vienuolynas kaip parkas, kuris valo miesto orą, duoda centą akims ir suteikia gaivos. Miestui vienuolyno reikia dėl panašių priežasčių. Jis turi ypatingą žavesį, o festivalis siekia papildyti šią aurą dvasine muzika ir pakelti maldą į muzikinių frazių lygį. Koncertines programas nėra lengva sukurti, nes reikia reaguoti į vienuolyno dvasią, netrikdant ten tylos. Šiuo metu žmogui to labai reikia. Festivalis yra ypatingas - jis neapsiriboja tik programos pasirinkimu, atitinkančiu žiūrovų skonį, o gilesniais, dvasiniais klausytojo poreikiais...



Organizatorių nuotr.



Kas buvo pradžios?


Festivalį pradėjome prieš 25 metus. Pradinė idėja buvo surengti puikų koncertą Pazaislio vienuolyno sakralinėje erdvėje. Tuo metu visas architektūros kompleksas buvo restauruotas smėlio ir kiemo poliais. Surengėme koncertą su Lietuvos kameriniu orkestru, valstybiniu Kauno choru ir solistais. Buvo atlikta didinga George'o Friedricho Handelio oratorija „Mesijas“. Buvome priblokšti: žmonės buvo plaukuose kaip patys didžiausi startuoliai - buvo publika ... Po koncerto galvojome: jei yra atrakcija, žmonėms tai patinka - turime organizuoti kasmetinį festivalį. Kalbėjomės su vienuolėmis ir jos sutiko festivalyje naudoti Pazaislio vardą. Istijau, daugelis žmonių norėtų pasinaudoti šiuo vardu ... Šiuo koncertu prasidėjo „Underworld“ muzikos festivalis. Tuo metu vienuolyne negalėjome surengti daug koncertų, todėl festivalio renginiai apėmė visą Kauną ir jo apylinkes. Manau, kad patekome lygiai į dešimt, nes tuo metu Lietuvoje beveik nebuvo festivalių. Jų buvo tik viena - nuo 1971 m. Festivalis „Naktinės serenados“ Palangoje, kuratorius Saulius Sondeckis. Mes stovėjome šalia šio renginio ir vėliau turėjome daugybę muzikos festivalių: Vilniaus, „Tytuvenos“, „Opereten“ Kauno pilyje ir kitų. Tikrai galiu pasakyti: aistringas muzikos festivalis tapo centru, kuris parodė, kad klausytojams vasarą reikia ne tik jūros ir saulės. Jie ilgisi dvasinės mitybos.


Festivalio pradžia buvo gana sunki. Kai tik pasklido žinia apie festivalio gimimą, buvo daug žmonių, kurie atvyko į Pazaislį ir norėjo ten pasirodyti. Buvo daugybė Lietuvos muzikantų paraiškų. Nenorėjome apsiriboti vien Lietuvos atlikėjais, o užmegzti ryšius su kitų šalių grupėmis, kad į mūsų šalį iš Vakarų atvestų kitokią muzikos kultūrą. Šiuo metu sienos jau buvo atidarytos, todėl užsienio grupėms buvo lengviau atvykti į Lietuvą. Mes neturėjome tiek finansinių galimybių, kiek muzikos festivaliai Vakaruose. Juk jie norėjo kažko didingo ir iškilmingo. Todėl sąlygos buvo ypač sunkios. Koncertų salės problema mus taip pat apribojo. Streikuojančiai komandai reikia geros, didelės salės su puikia akustika. Tai labai apribojo festivalio pradžią.


Festivalio organizatorių komandai pavyko išlaikyti aukštus kokybės reikalavimus ir pasirinkti veiklos kryptį. Tai liudija sveikinamas dvidešimt penkerių metų jubiliejus. Ir jūs manote, kad tai daug ar mažai?


Festivalis pamažu baigėsi gausiu mažesnių, visame pasaulyje žinomų kamerinių ansamblių skaičiumi, o publiką džiugino būsimi simfoniniai orkestrai. Ketvirtame amžiuje festivalyje pasirodė daugybė įžymybių. Pirmiausia - visas Lietuvos muzikinio pasaulio žvaigždynas, ryškiausios asmenybės. Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, kameriniai ansambliai, daugybė solistų: Virgilijus Noreika, Gražina Apanavičiūte, Asta Kriksciunaite. Galėtumėte pavadinti ir pavadinti atributų pavadinimus. Nuo užsienio atlikėjų buvo atskirti legendinis dirigentas Yehudi Menuhina, baritonas Dmitrijus Hvorostovskis, bosas Ildara Abdarazakova ir tenoras Badri Maisuradze. Šiame sąraše gali būti bandymai ir bandymai.


25 metai festivaliui nėra ilgas laikas. Žinoma, iš kurio atskaitos taško žiūrite. Mažoje šalyje, tokioje kaip Lietuva, festivalis buvo kuriamas ir organizuojamas 25 metus. Tačiau pasauliniu mastu tai tik gera pradžia. Juk vakarų pasaulyje yra festivalių, kurie trunka ilgiau nei penkis ar septynis dešimtmečius. „Beethovenfest Bonn“, skirtas Ludwigo van Beethoveno muzikai, datuojamas 1845 - 175 metais. Tada jis buvo skirtas kompozitoriaus 75-ajam gimtadieniui, o šiemet yra švenčiamas nemirtingo kūrėjo 250-asis gimtadienis. Beje, ši sukaktis bus išgirsta XXV Pazaislio muzikos festivalio koncertuose. Taigi šis jubiliejinis sezonas yra puiki „Pazaislio“ muzikos festivalio pradžia, supratimas, ką daryti toliau ir kurią kryptį pasirinkti. Daugelis muzikos festivalių orientuojasi į mėnesį ar net savaitę. Prahos „Stai“ festivalis siūlo klausytojams 70-80 koncertų per mėnesį, išdalijamus šalies koncertų salėse. Gyvas muzikos festivalis trunka tris mėnesius ir siūlo klausytojams apie 40 koncertų. Man visada įdomu, ar teisinga, kad festivalis trunka taip ilgai. Kita vertus, „Deca“ festivalio muzika skamba visą vasarą. Apmąstymai nesiliauja, nes IV amžiuje įgyta patirtis atveria naujas vietas pokyčiams: kažką galima pakeisti, patobulinti, ko nors atsisakyti.




Organizatorių P. Bingelio nuotr.


Kokias matote festivalio egzistavimo gaires???


Festivalis nuolat keičiasi. Žinoma, šie metai ypatingi: aplinkybės privertė susitelkti ties trumpesniais laikotarpiais ir daugiau dėmesio skirti Lietuvos menininkams. Tačiau galime tik padėkoti pulkininkui už XXV. Festivalis vyks. Nuo pat pradžių norėjome suteikti klausytojams tam tikrą muzikos vertę. Mes sutelkėme dėmesį į didžiausias muzikines drobes: simfonijas, oratorijas, kantatas. Žiūrovams tai labai įdomu, nes sezono metu koncerto metu jie turi galimybę išgirsti kūrinius, kurie skamba labai retai. Manau, kad mums pavyko užpildyti šią aplinką, nes kai Pazaislio vienuolyno kieme pastatoma judanti scena, didžių darbų atlikimas tampa realybe. Viena iš pagrindinių „Pazaislio“ muzikos festivalio vertybių yra ta, kad ji sujungia platų žanrų spektrą su istorine ir kokybine verte. Čia nėra vietos atsitiktinumui. Per savo gyvavimo laiką festivalis išsiugdė tam tikras tradicijas. Tai koncertai Pazaislio vienuolyne, Babtyno-Zemaitkiemio dvare, „Zolines“ atlaidai, Johannas Straussas ir daugelis kitų. Deja, praėjusiais metais ilgalaikė teatro linija Kauno pilyje buvo nutraukta. Tikimės, kad tai tęsis ir toliau, nes tai yra garbinga misija: beveik visos istorinės lietuvių autorių dramos rodomos Kauno pilies po atviru dangumi. Daugelis Lietuvos teatrų tuo negali pasigirti.


Jūsų įkurtas valstybinis Kauno choras penkiasdešimt pirmojo sezono metu reguliariai dalyvauja festivalio programose. Koks vaidmuo tenka Pazaislio muzikos festivalio istorijoje??


Be Kauno valstybinio choro kazino ar festivalio būtų prasidėję. Aukšto meninio subtilumo ansamblis, turintis garbingą istoriją, yra stipri parama tokio muzikinio renginio, kaip Pazaislio muzikos festivalis, pradžiai. Mūsų choras dalyvauja daugelyje festivalių: nuo Vilniaus ir Klaipėdos iki Prahos ar Gran Kanarijos. Kiekvienais metais valstybinis Kauno choras dainuoja „Pazaislį“ muzikos festivalio atidarymo ir uždarymo koncertuose, muziką, kurią jis groja dar 3–4 muzikiniuose projektuose. Man pačiam teko daug koncertuoti Pazaislio muzikos festivalyje. Vienas įspūdingiausių yra Giuseppe Verdi „Requiem“, grojamas kartu su pasaulio choru. Tuo metu Pazaislio vienuolyno kieme grojo daugiau nei trys šimtai menininkų. Kitas nepamirštamas darbas yra Hectoro Berliozo „Requiem“. Tada buvo galima kūrybiškai naudotis vienuolyno kiemu. Be pagrindinio simfoninio orkestro, šiame kūrinyje groja keturi pučiamųjų ansambliai. Dedame juos į skirtingas kiemo dalis. Kol grojo orkestras, pasiekėme tokį muzikinį efektą, kad dangus tarsi krito iš viršaus. Tai buvo kažkas nepaprasto - didžiulis, fantastiškas jausmas. Tokie koncertai nepamirštami.



Organizatorių nuotr.



Moters įvaizdis muzikoje dažnai laikomas įkvėpimo šaltiniu, mūza, mūza. Kaip manote, kaip moteris veikia Pazaislio muzikos festivalis???


Kaip gali vykti muzikos festivalis, jei jame nėra moterų? Visų pirma, Pazaislio muzikos festivalis vyksta nuolat prižiūrint moterims: juk vienuolyne yra Šv. Kazimiero parapijos seserys, bandančios atverti duris naujoms kultūrinio gyvenimo apraiškoms. Moterys užpildo savo nišas savo dvasingumu, kurio niekas negali pasiekti. Manau, kad bet koks vaidmuo muzikoje nebėra vertinamas. Galų gale, kiek protingi solistai, dainininkai, smuikininkai, pianistės ir moterys groja kitais instrumentais? Tikriausiai daugiau nei vyras. Ir visi žavūs ir talentingi. Neseniai tendencija - moterys lyderės. Dirigavimas nėra profesija. Tai raginimas išgydyti nepagydomą ligą. Tas, kuris jį gauna, nėra gydomas. Ir kuo toliau, tuo dažniau dirigento duoną ima moterys - iškilios specialistės, charizmatiškos asmenybės. Lietuvoje galime didžiuotis: pradininkė buvo legendinė Margarita Dvarionaitė, o dabar Mirga Grazinyte-Tyla, Giedre Slekyte ir Adrija Cepaite plačiai nušviečiama pasaulio žiniasklaidoje. Taigi moteris nėra tik Kūrėjo įkvėpimo šaltinis. Tai daro didžiulį ir tiesioginį poveikį muzikos pasauliui.

"
Kategorija:
Galvos apdangalai
Virusinis C hepatitas (B17.1)