Pagrindinis astrologijaNeigalumo nustatymas, neigaliuju socialine integracija bei profesine reabilitacija

Neigalumo nustatymas, neigaliuju socialine integracija bei profesine reabilitacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2003 metų duomenimis. Lietuvoje buvo 229 230 žmonių, kurie gavo invalidumo pensiją. Tai buvo apie 6,5 proc. viskas šgyvenantys šalyje. Esš Buvo 13 852 vaikai iki 16 metų. I neįgalumo grupėje buvo 30 057 žmonės (13% viso neįgaliųjų skaičiaus), 138 187 (60%) II grupėje, 47 134 III grupėje.šNeįgalumas - 10556. Apytiksliais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje buvo daugiau nei 70 000 žmonių. Judėjimas, 28 tūkst. Aiškiaregiai, 15 tūkst. Regos, penki tūkstančiai. Klausa, 95 tūkst. vidaus organai ir žmonės su įvairia kita negalia. 30 proc. Neįgalių žmonių sudaro pensinio amžiaus žmonės.

Keičiasi neįgalumo nustatymo modelis


2004 m. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau - Įstatymas) pakeitimo įstatymas. Jame išdėstyti pagrindiniai neįgalių asmenų socialinės integracijos principai, prielaidos ir sąlygos, nustatoma institucijų, vykdančių neįgaliųjų socialinę integraciją, atsakomybė, nustatomas vaikų iki 18 metų neįgalumo laipsnis ir įvertinami specialieji poreikiai bei tvarka. Terminas „negalia“ pakeičiamas terminu „negalia“; atitinkamai - visuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Įstatymas įsigalioja 2005 m. Liepos 1 d. Įstatymas numato pagrindines priemones, reikalingas žmonėms su negalia.
Keičiasi neįgalumo nustatymo modelis. Žmonėms iki 18 metų (vaikams) priskiriamas neįgalumo laipsnis, kuris, priklausomai nuo negalios sunkumo, skirstomas į sunkų, vidutinį ir lengvą. Toks diferencijavimas užtikrins, kad sunkesnę negalią turintis asmuo taip pat gaus daugiau socialinės ir kitokios paramos. Neįgalumo laipsnį lemia kompleksasškai vertinant žmogaus sveikatą - nepriklausomybės perspektyvašturintys kasdienę veiklą, švietimo galimybes, aplinkos veiksnių poveikį ir kitus svarbius aspektus.
Vyresniems nei 18 metų žmonėms darbingumo lygis (ne neįgaliųjų grupėms) nustatomas žmonėms su negalia iki pensinio amžiaus. Išskiriama: jei darbingumas yra 0-25%, asmuo pripažįstamas nedarbingu. Nustačius 30–55 proc. Gebėjimo lygis, asmuo yra tš Dalis funkcinė.
Darbingumo lygį sudaro: pagrindinis darbingumas (numatomas darbingumo lygis, nustatytas remiantis medicininiais kriterijais ir sveikatos būkle (pagal parengtą sveikatos būklių ir ligų sąrašą))ša) ir funkcinis (profesinis) darbingumas ir kt. Darbo sąlygos (asmeniniai funkciniai įgūdžiai (vaikai)šKalbėjimas ir pan.), T.y..šIšsilavinimas, profesinė kvalifikacija, amžius, profesiniai įgūdžiai, fizinės ir informacinės aplinkos pritaikomumas, t. visi su darbu susiję reikalavimai.
ŠŠios sistemos tikslas - skatinti žmones su negalia grįžti į darbo rinką ir pagerinti savo gyvenimą. Bet kokiu atveju neįgalus asmuo yra toks pat kaip ir anksčiau šmokama iol, invalidumo ar senatvės pensija. Jei žmogus gali dirbti ir uždirbti, tai yra jo papildomos pajamos.


Senatvės pensiją gaunantiems žmonėms nėra nustatytas darbingumo lygis. Be senatvės pensijos, jiems teikiamos socialinės paslaugos, kompensacinė įranga, vaistai ir kt. Pagal jų specifinius poreikius..

Profesinė reintegracija


Didelis nedarbas paskatino žmones ieškoti negalios (kaip pragyvenimo priemonės). šŠaltinis) ir nepalengvino jų reabilitacijos ir grįžimo į darbo rinką. Kai darbo rinkoje nepakanka paklausos ir didelė konkurencija, svarbiausiu tampa įgūdžių lygis, t.šLikimo būsena joje. Profesinių įgūdžių ir kvalifikacijos problemos ypač aktualios žmonėms su negalia.

Įstatymas reglamentuoja profesinę reabilitaciją ir jos teikimo tvarką.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos invalidumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (įsteigiama po restruktūrizavimo) šDabartinė valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija taip pat įvertins profesinės reabilitacijos poreikį. Profesinė reabilitacija yra darbingumo, profesinės kompetencijos ir darbingumo grįžimas arba padidinimas. Pirmiausia, asmuo gali būti išsiųstas dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, po kurios įvertinamas jo darbingumas.
Reikia įvertinti atitinkamo laikotarpio darbingumo lygįškada. Priklausomai nuo neigiamos situacijos ir prognozės, gali atsirasti skirtingi laiko intervalai: kas 0,5 metų, kas 2 metai ar kas 6 metai.
Tai sukuria galimybes objektyviau įvertinti asmens galimybes dirbti, gauti reikalingas medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas iršMoch. Didės neįgaliųjų užimtumas ir galimybės gyventi savarankiškaiškada.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės ginčų sprendimo komisiją, kuri spręs žmones, nepatenkintus nustatytu darbingumu...

Dvejų metų pereinamasis laikotarpis


Žmonės, turintys pripažintą neįgaliųjų grupę, neturi nerimauti neribotą laiką.
Įstatymas numato pereinamąjį laikotarpį (iki 2007 m. Liepos 1 d.), Per kurį žmonės, kuriems suteikta laikinos negalios grupė, gali nauju metodu įvertinti savo galimybes dirbti pasibaigus neįgaliųjų grupei....
Didėja šeimos gydytojo vaidmuo. Jis nukreips pacientus dėl negalios ir nedarbingumo, įvertins jų mobilumą, skausmo lygį ir daug daugiau. Specialieji sveikatos poreikiai (t. Y..šsocialiniai poreikiai), identifikavimo problemos pagal patvirtintą tvarką ir sąlygų sąrašasša taip pat gydo BP gydytojas.

EsšInvalidumo išmokos


Žmonės, turintys minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai gauti, gaus valstybinę invalidumo pensiją („Sodra“), o žmonės, neturintys tokio darbo laiko - Šalpinė pensija (mokama 2005 m.)š Valstybės biudžetas). ŠAlpių pensininkai taip pat gali gauti slaugytoją, t.šKabelio kompensacija ir visi neįgalieji, visiššis trūkumas - maitinašalfa.

Kategorija:
Artinasi naujojo gripo epidemija: kaip elgtis?
Kai pasirodo pirmosios rauksles