Pagrindinis veidaiMenotyrininke Jurgita Juospaityte-Bitiniene: „Siekiame, kad jaunieji lietuviu menininkai butu labiau matomi ne tik Lietuvoje, bet ir svetur“

Menotyrininke Jurgita Juospaityte-Bitiniene: „Siekiame, kad jaunieji lietuviu menininkai butu labiau matomi ne tik Lietuvoje, bet ir svetur“

Menotyrininkas Jurgita Juospaityte-Bitinienė (33 m.) Lošė bent du kartus: kai per gerus dešimt metų prieš krizę buvo atidaryta privati ​​meno galerija ir kai ji buvo vadinama neįprasta. Dabar, kai Jurgita galvoja, kur švęsti „Gaili“ galerijos dešimtmetį, ji pripažįsta, kad tokia veikla nėra pelninga, tačiau jie puikiai dirba, kad jaunieji Lietuvos menininkai būtų labiau matomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje....

Menotyrininkė Jurgita Juospaityte-Bitinienė: "Mes stengiamės, kad jaunieji Lietuvos menininkai būtų labiau matomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje".

""

Menotyrininkas Jurgita Juospaityte-Bitinienė (33 m.) Lošė bent du kartus: kai prieš gerus dešimt metų iki krizės buvo atidaryta privati ​​meno galerija ir kai ji buvo vadinama neįprasta. Dabar, kai Jurgita galvoja, kur švęsti „Gaili“ galerijos dešimtmetį, ji pripažįsta, kad tokia veikla nėra pelninga, tačiau jie puikiai dirba, kad jaunieji Lietuvos menininkai būtų labiau matomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje....

">

Ieva Rekstyte-Matuliauske

Žurnalas „Moteris“

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Menotyrininkė Jurgita Juospaityte-Bitinienė: „Mes stengiamės, kad jaunieji Lietuvos menininkai būtų labiau matomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“.

""

Menotyrininkas Jurgita Juospaityte-Bitinienė (33 m.) Lošė bent du kartus: kai prieš gerus dešimt metų iki krizės buvo atidaryta privati ​​meno galerija ir kai ji buvo vadinama neįprasta. Dabar, kai Jurgita galvoja, kur švęsti „Gaili“ galerijos dešimtmetį, ji pripažįsta, kad tokia veikla nėra pelninga, tačiau jie puikiai dirba, kad jaunieji Lietuvos menininkai būtų labiau matomi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje....

">

Jums gali patikti

KREPŠELIS

Lygesnis veidas ir švytinti oda - be skalpelio ir ilgai

Skydai

N-18

Vyras iš manęs lovoje tikisi kažko labai keisto ... Ar visos moterys gali tai padaryti? (1)

„Cosmopolitan“

Ikimokyklinio amžiaus vaikas

Kaip tėvai reaguoja į vaiko elgesį darželyje - neatsižvelgiant į tai, ar mokytojai jį drausmina, ar palieka (1)

Tavo vaikas

Aplinka

Iki rudens pabaigos turi būti atliktos 6 svarbios sodo darbai

Mano namai

Knygos

Kokios yra baimės, nuo kurių jos priklauso ir kaip jas riboja??

Moteris> <

Jurgita Juospaityte-Bitinienė

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Jurga, neseniai grįžai iš Kinijos, kur buvo tavo galerijoje atstovaujamo dailininko Andriaus Zakarausko paroda. Kaip priėmė kinai?


Kiek žinau, ši A. Zakarausko darbų paroda yra pirmoji lietuvių dailininko personalinė paroda Kinijoje, todėl mums tai yra didelis pasiekimas. Iki tol čia buvo rengiamos tik mūsų nacionalinės kūrėjų grupės parodos. Dar džiugiau, kad Andriaus darbas sukėlė didelį susidomėjimą. Atidaryme dalyvavo ambasadoriai iš penkių šalių, o paroda sulaukė didelio pagrindinių žurnalų ir portalų pripažinimo. Skirtingai nei Lietuvoje, žurnalistai kelias valandas kalbėjo apie Andrių, gilinosi į detales ir stebėjosi. Visa tai leidžia susidaryti įspūdį, kad tai tik mūsų draugystės su Kinija pradžia.


Kai prieš dešimt metų atidarėte galeriją, tikriausiai išdrįsote tik svajoti apie tokius horizontus. Ar galite papasakoti, kaip mes patys turėtume žengti tokį žingsnį finansų krizės metu??


2008 m. Gruodžio 5 d. kartu su savo klase surengėme pirmąją dailės parodą. Tai buvo atspirties taškas kuriant galeriją. Pastatėme jį kartu, bet gana greitai išsiskyrėme: mano klasės draugė pasuko į kino pasaulį, o aš likau tapydamas. Iš pradžių galerija neturėjo jokio teisinio statuso, veikiau jaunimo iniciatyva. Tuo metu turėjau dar vieną aistrą - dizainas, apie šios srities naujienas girdėjau įvairiuose žurnaluose, šiek tiek dirbau Dizaino inovacijų centre. 2011 metais pagaliau nusprendžiau daugiau neišlaidauti. Nusprendžiau tapyti ir oficialiai sukūriau galeriją. Nuo tada mes stengėmės šią veiklą plėtoti kuo aktyviau ir tarptautiniu mastu.


Pastebiu, kad požiūris Lietuvoje keičiasi ir kad įsigijimai kardinaliai pasikeitė per pastaruosius dešimt metų. Žmonės kur kas labiau domisi menu, aktyviau dalyvauja parodose ir vis dažniau ieško meno kūrinių. Dabar meno mylėtojai linkę ieškoti būdų: vieni pasiduoda ir taupo, kiti skolinasi ... Juk žmonės nebeturi tikslo pirmiausia ir tik tada susikurti savo namus, automobilį, šeimą? - meno kūriniai. Nuolat primenu klientams, kad meno kūrinys su jais gyvena ilgiau nei sofa ar net biustas. Todėl žmogui rekomenduoju interjerą derinti su paveikslu, o ne atvirkščiai..


Šiuo metu galvojame, kaip švęsime 10-metį. Noriu su juo susitikti naujose, laikinose patalpose. Labiausiai įsivaizduojamos didelės, atviros palėpės patalpos. Lankydamasis Rygoje nustebau pamatęs, kiek čia yra didžiulių fabrikų - apleistų, dar nenaudojamų, idealių dailei. Tik tada sužinojau, kad sovietiniais laikais didžioji Baltijos pramonės dalis buvo Rygoje.



Jurgitos Juospaitytės-Bitinienės nuotr. MRS / T. Kazakevičus.



Ar jau galite apibūdinti savo verslą kaip įmonę ir „save“ kaip verslininką???


Ne, kol kas tai tikrai nėra verslas. Šiai veiklai apibūdinti labai tiktų žodis „investicija“, kurį sugalvojo MO muziejaus įkūrėjas kolekcininkas Viktoras Butkus. Be didelės meilės toks veiksmas tikrai nebūtų įmanomas, jis dažnai yra nepalankus. Tačiau vis tiek tikiuosi, kad ateis diena, kai nebereikės klausti dėl įvairių dotacijų, lėšų ir paraiškų. Lietuvoje taip pat sunku sukurti privačią galeriją, nes dėl istorinių aplinkybių ilgą laiką nebuvo privačių galerijų tradicijos. Dauguma jų dirba kaip valstybinės įstaigos, o Niujorke ar Berlyne beveik visos privačios galerijos yra verslo vienetai.


Nepaisant to, meno rinka Lietuvoje atgimsta. Dabar mes išgyvename etapą, kai dauguma kolekcininkų ir tiesiog meno pirkėjų renkasi ne iš užsienio autorių, o iš lietuvių - tai, žinoma, yra jų pačių. Žinoma, kai kurie turi laiko mokytis tik Lietuvos dailės srityje. Lietuvos susidomėjimas menu ateityje turi tapti vis kosmopolitiškesnis.


O kaip užsienyje vertinama lietuviška tapyba? Ar vis dar galime žaisti posovietinių šalių žemėlapį, kad padidintume susidomėjimą savo menu???


Juk pats meno kūrinys „vaidina“ labiausiai. Gal tik atkūrus nepriklausomybę buvo labiau domimasi posovietiniu bloko menu, nes tai atrodė egzotiška, tačiau šiandien tai nebėra vertinga. Dabar Lietuvos tapytojai labiausiai išsiskiria idėjų universalumu (jų darbai lengvai suprantami skirtingų kultūrų atstovams), taip pat tvirtais akademiniais pagrindais. Palyginti su Estijos ir Latvijos menininkais, lietuviai yra aktyvesni ir labiau matomi užsienio rinkose. Kai kurios galerijos Latvijoje ir Estijoje yra aktyvesnės tarptautiniu mastu.


Ką reiškia Gaidžių galerijos pavadinimas? Lietuvoje jis tikriausiai turi tik provokuojantį toną, tikriausiai praranda paaiškinimus užsienyje?


Anglišką žodį vartojome tik trejus metus, tačiau, žinoma, „Gaidys“ yra mūsų pradžios pradžia, todėl ir mes atsisakome šio žodžio. Taip, jis turi provokuojantį toną Lietuvoje, mes netgi buvome kritikuojami dėl kalėjimo žargono vartojimo. Manyčiau, kad mes visiškai netapatinamės su šia kultūra (šypsosi). Norėjau šiek tiek nepatogaus, prašmatnaus žodžio, ypač todėl, kad siekiame šio kokteilio ryškumo atstovaujamiems menininkams. O užsienyje, pavyzdžiui, Prancūzijoje, gaidys yra nacionalinis simbolis, turintis visai kitą prasmę. Ir kitur tai suvokiama natūraliai, dauguma suvokiama kaip pabudimo ir atgimimo raginimo simbolis..


Šiuo metu globojant galeriją kuriami aštuoni naujos kartos tapytojai: Kristīna Alisauskaitė, A. Zakarauskas, Egle Karpavičiūte, Vita Opolskyte, Aukse Miliukaitė, Alina Melņikova, Tomas Dauksa, Raminta Blazeviciute. Daugelis galerininkų teigė, kad juos reikia įkvėpti menininkų, paklusnių ir finansuotojų....


Ir draugaudamas su menininkais, ypač su pirmuoju, su kuriuo buvau artimas draugas, perima oficialius, oficialius santykius. Jūs taip pat turite prisiimti netradicines pareigas - užpildyti pajamų mokesčio deklaracijas ir būti dvasiniu patarėju ... Žinoma, santykiai yra abipusiai, aš žinau daug menininkų.


Priešingai daugelio žmonių įsitikinimams, ši bohema dabar yra kitokia. Menininkai dienos metu tikrai nekrenta, jie nekanda pusę savaitės. Kaip ir visi kiti, rinkitės sveikesnį gyvenimo būdą - sportuokite, valgykite augalinį maistą, medituokite. Nors neatsiliepiu telefonu ir pamirštu paskambinti - kaip visada (juokiasi).


Menininkai vis dar yra stiprūs individualistai. Prieš Kalėdas nusprendžiau surengti kūrybines dirbtuves - pagaminti kalėdinį atviruką ir išsiųsti jį mūsų draugams bei partneriams galerijoje. Tai buvo bloga idėja. Kūrėjai mąsto, dirba skirtingais etapais ir režimais, todėl natūralu, kad kilo šiokia tokia įtampa ir emocingesnė reakcija: „Nežiūrėk, nesivargink!“, „O, tu ką tik sukūrei kitą?“, „Žiūrėk, kas teisinga?“ sėkmės! “(Juokiasi)



Jurgitos Juospaitytės-Bitinienės nuotr. MRS / T. Kazakevičus.



Jūs tikriausiai visada ieškote naujo tapybos talento. Ar manote, kad jų turime daug Lietuvoje???


Nežinau, kas tai sukelia, bet tu esi įdomus, ryškus, didelio potencialo menininkas, besiveržiantis bangomis. Tai pastebėjau per egzaminą Vilniaus dailės akademijoje, kai buvau Gynybos komisijos narys. Kai kurie kursai yra labai talentingi, atrodo, kad jūs galite pasiūlyti sutartį visiems, tačiau kai kurie yra tokie silpni, kad turite įdėti ypatingų pastangų, kad pamatytumėte ką nors įdomaus...


Ar tapai savimi Galų gale mokėjai tapyti Nacionalinėje M. K. Zurlionio dailės mokykloje.


Susitikimas mokytis tapybos i? M. K. Zurlionio meno mokykloje svajojau tapti dailininku, tačiau ilgainiui abejojau savo jėgomis. Nemanau, kad esu įdomus, išskirtinis tapytojas. Taip pat radau, kad domiuosi meno istorija ir kultūros politika. Vilniaus dailės akademijoje baigiau meno istoriją ir kultūros politiką. Mane supa daugybė menininkų, kurių darbai ir talentai mane sužavėjo. Supratau, kad niekur nevažiuosiu ir.


Galbūt esate kilęs iš menininkų šeimos?


Nr. Tėvai norėjo, kad studijuočiau architektūrą. Lieknėjau, bet galiausiai praradau meilę Vilniui ir menui. Dar iš mokyklos važiavau iš Vilniaus į Klaipėdą, ten turėjau draugą. Tada skaičiau „Vilniaus pokerį“, patekau į romane aprašytas vietas ir ieškojau konkretaus namo, kiemo ar gatvės. Tai buvo labai romantiškas laikas. Norėjau studijuoti Vilniuje, o nepilnametei vienintelis būdas suprasti buvo M. K. Zurlionio meno mokykloje. Ne taip sėdėjau tapyboje. Po to, kai meno vadovas pamatė mano darbą, jis manęs paklausė, ar supratau, kad kai kurie penktų klasių mokiniai buvo geresni už mane. - Bet ar nematai, kokia mano spalva? Šis atsakymas tikriausiai man patiko, taip pat gavau gerus bendrojo lavinimo pažymius. Seimas greitai susitaikė su mano sprendimu, nors kartais vis tiek juokiasi, kai randu tikrą darbą. Akivaizdu, kad paprastas menininkas girdi šį klausimą. Galiausiai mano vyras Rolandas taip pat tikėjo, kad galerijos veikla nėra tik pomėgis, bet prasminga, įtraukianti veikla. O kartu su mumis gyvenanti jo dukra Milda netgi pradėjo meno vadybą Vilniaus dailės akademijoje ir dalyvavo galerijos „Gaidys“ veikloje....


Ar galerijos užsienyje savininkas yra savaime suprantamas dalykas? Man vis dar atrodo, kad meno rinkoje vis dar dominuoja vyrai.


Dauguma galerininkų yra vyresni vyrai, tačiau juos puikiai subalansuoja ryškios, profesionalios, aktyvios jaunos moterys. Jie tiesiog dauginasi. Mes tikrai nesame nepalankioje padėtyje. Nesijaučiu diskriminuojama, esu tik natūrali staigmena (šypsosi). Kažkur užsienyje vis dar gali išgirsti: „Nagi, pasakyk savo viršininkui šį bei tą“.


O daugiau meno perka vyrai ar moterys?


Mūsų klientai labai skirtingi, yra net princų (juokiasi). Pavasarinis interviu Dubajaus tarptautinėje dailės parodoje iš pirmo žvilgsnio baigėsi labai kasdienišku apsilankymu renginyje. Aptarėme du K. Alisausko portretus. Staiga pastebėjau, kad praeiviai vis daugiau dėmesio skiria mano pašnekovui. Žmonės nori kalbėtis, fotografuotis. Jaučiau, kad tai ne jo širdis, todėl netrukus atsisveikinome. Tą vakarą sužinojau, su kuo susisiekti, susisiekiau su Abu Dabio karališkosios šeimos administracija, o Christinos paveikslai netrukus buvo pridėti prie vienos didžiausių kolekcijų Arabijos pusiasalyje....


Taškai:


Gimimo data. 1985-07-07.

spalva. žalias.

Meno kūriniai namuose. "Didžioji mano namo dalis yra galerijoje atstovaujamos dailininkės - A. Miliukaitės, E. Karpavičiūtės, K. Alisauskaitės, A. Zakarausko, A. Melnikovos?" Jakunas Digensas kaip darbas.

Įdomiausias šiuo metu kuriantis užsienio menininkas. "Daug jų! Šiandien aš pasirinkau rumunų dailininką Adrianą Jenny.

Populiariausia yra neseniai žiūrėta paroda. „Vis dar negaliu pamiršti neseniai Bolivijos ir Amerikos menininkės Donnos Huanca parodos„ Piedra quemada “parodos Belvedere meno muziejuje Vienoje.

"
Kategorija:
Ka spinduliuoja mikrobangu krosnele
Rytu ismintis skubanciam lietuviui: zmogus sukurtas buti tinginiu, o sportas yra stresas