Pagrindinis astrologijaKad Baltijoje maudytusi anukai, vaikus ekologiskai auklekime siandien

Kad Baltijoje maudytusi anukai, vaikus ekologiskai auklekime siandien

Straipsnio apie ekologiją ir aplinką nagrinėjimas, „Sveikas vyras "kalbasi su Europos Parlamento nare Radvila Morkunaite-Mikuleniene, dirbančia Aplinkos komitete. Jauna, veikli moteris ne tikšKą apie problemų sprendimą, bet apie aplinką ir ekologus?šKas bando gyvenimo būdą? š„Lietuvos zmones“ pranešimas. Su p. Radvilyje aptariame pagrindines šiandienos aplinkos problemas ir ekologiją kasdieniame gyvenimeš mūsų gyvenime.

Esate aktyvus aplinkos srityje. Kas paskatino pasiduoti šŠios sritys?
Mūsų sveikata, jausmai ir gyvenimo trukmė priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Aplinka nėra tik oras, vanduo, žemė. Tai mes valgome, vartojame ir, galų gale, kaip mes patys auginame. Žmogaus veikla ir elgesys taip pat priklauso nuo mūsų aplinkos. Taigi svarbu, kad padarytume viską, t.y..šMes palaikome pusiausvyrą tarp savo poreikių ir aplinkos apsaugos.
Kalbant apie pasirinktą sritį, galiu pasakyti, kad ypatingo paskatinimo nereikėjo. Aš matau tik problemas ir noriu padėti jas išspręsti. Nors tai, kad dirbu Europos Parlamento Aplinkos komitete, yra dėl Baltijos jūros. Mūsų jūrų būklė yra labai prasta ir daugeliu atžvilgių svarbi mums visiems. „„Nord Stream“ dujotiekis buvo ištirtas išsamiau šir problema.
Kokios yra svarbiausios ir didžiausios aplinkosaugos problemos Europoje ir kokioje situacijoje?? ššiame kontekste yra Lietuva?
Vienas iš manęsš pagrindinė aplinkosaugos problema pasaulyje šŠiuo metu klimato pokyčius lemia ne tik natūralūs procesai, bet ir aktyvi žmogaus ekonominė veikla. Taip pat biologinė įvairovė, tšSandėliavimas iššEkonomiškumas, žiaurusškoks vartojimas, mišku sankryža.
Dėl CO2 išvados, situacija Lietuvoje yra gana gera vien dėl to šŠiuo metu mes neturime daug degutošMes gauname šias pramonės šakas ir daug energijos, tš pratęsiamas šŠaltinis (Kauno hidroelektrinė).
Deja, Lietuvos problemos yra komunalinių atliekų šalinimas. Per mažai atliekų ir per daug atliekų perdirbame, palyginti su ES vidurkiu šAlinama I sąvartynas. IT ššiuo metu aktyviai svarsto būdus, kaip paskatinti piliečius tobulėti, tšnaudoti biologusšjei skilimo atliekų (komposto, biodujų) potencialas, tačiau Lietuvoje ššiomis kalbomis, kol dirbame su sąvartynais ir šiukšlėmisšper anksti.
Kokios yra pagrindinės grėsmės aplinkai Lietuvai???
Pirma, jie nurodo Baltijos jūros problemas. Palyginti su kitomis Europos jūromis, Baltijos jūra yra gana sekli, joje yra mažas druskingumas, o visi vandens pokyčiai trunka tik 25–30 metų. Taigi situacija yra komplikuota: dėl didelių apimčiųšFosforo ir azoto junginiai, maisto atliekos, pavojingos medžiagos, t..š Pramoninė veikla, nesaugūs infrastruktūros projektai ir daugelis kitų veiksnių, kuriuos sukelia žmogaus veikla, kylanti jūros temperatūra, mažėjantis deguonies kiekis vandenyje ir biologinės įvairovės nykimo rizika. Trumpai tariant, Jura Kencia Is Miršta.
Naujausi tyrimai rodo, kad negrįžtamų genetinių pokyčių žuvų ir moliuskų populiacijose mastas daugumoje Baltijos jūros regionų, įskaitant Lietuvos ekonominę zoną, per pastaruosius dvejus metus labai išaugo...


Remiantis minėtais duomenimis, 2010 mš 100 vietų, vyršVisos ištirtos žuvys rodo genetinius pažeidimus, kurie viršija gimdos ribą, t. pavojinga 100 proc. Žuvis. Kai kuriose vietose DNR pažeidimų dažnis žuvyse išaugo 200 kartųš Kontrolės ribos.
Baltijos šalyse nustatyta iki 45 ypač didelės genetinės rizikos sričių (t. Y...š 100 išbandytų), pavojingos genetinės žalos laipsnis yra 80–100 proc. išbandytas organizmas. Daugumoje kitų tirtų vietų genetinės žalos žuvims mastas yra daug didesnisšleido ekologaiškai saugios sienos. Ypač nerimą kelia padėtis pietinėje Baltijos jūroje, taip pat Latvijos ir Estijos vandenyse, kur 2010 m. Situaciją būtų galima apibūdinti kaip beveik katastrofišką.... ŠTo pasekmė yra nesaugi žmogaus veikla plėtojant didelius infrastruktūros projektus, kur tšperneša kenksmingas medžiagasššie purvas.
Kita ypač susirūpinusi Lietuvai problema yra planuojamos atominės elektrinės netoli mūsų sienų Baltarusijoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. Tai mus labiausiai jaudina šŠių projektų rengėjai iki galo neatsako į klausimus, susijusius su Lietuva tiek dėl statybų vietų pasirinkimo ir žalos aplinkai atlyginimo, tiek dėl evakuacijos planų galimos avarijos atveju, tiek dėl šplanuojama neįrengti nė vienoje iš šių elektriniųšišbandytas eksperimentinis reaktorius.
Kaip ES aplinkos problemos sprendžiamos politiniu lygmeniu?
Aplinkos apsauga palyginti neseniai tapo visaverte teritorija ES ir kiekvienais metais ji tampa vis svarbesnė. Deja, tiek atskirų valstybių narių, tiek įmonių interesai vis dar vaidina didesnį vaidmenį nei pasaulinis supratimas apie aplinkos apsaugą. Tačiau pasauliniu lygiu ES šŠiuo metu jis yra aplinkosaugos standartų, kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės apsaugos lyderis.
Ššiame kontekste pakanka „Žalioji pozicija yra Europos Parlamentas. Deja, nors šios taisyklės ne visada ginamos derybose su ES valstybėmis narėmis, reikia atlikti tam tikrus kompromisus vien dėl to, kad ES pramonė, kurią riboja skirtingi ES aplinkosaugos reikalavimai, nėra lyginama su ES nepriklausančiomis šalimis be tokių griežtų reikalavimų. konkurencingesnė. įstatymas.
Neseniai keliavote per Lietuvą, šAplankyti žmones apie ekologijąšKas yra gyvenimo būdas. Kokių įspūdžių susidarėte apie mūsų darbuotojus ir jų požiūrį??
Žmonės tikriausiai labiausiai motyvuojami, kai supranta, kaip jų elgesys reaguoja į kasdienį gyvenimą. Esu įsitikinęs, kad situacija tiek atliekų tvarkymo, tiek atsinaujinančios energijos naudojimo požiūriu nesikeis tol, kol žmonės neturės pakankamai informacijos ir nesupras, kad jų kasdienė veikla, viena vertus, gali padėti išgelbėti gyvybes ir, kita vertus, gyventi sveikiau...
Todėl svarbu pateikti informaciją apie buitinių prietaisų naudojimą, energijos taupymą ir atliekų tvarkymą. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas - vyriausybės politika, kuri yra per lėta, turėtų perimti finansinę padėtįšKai žmonės yra skatinami (nors ir netiesiogiai) ir vertinami, žmonės tai daro dažniaušMažinti atliekų kiekį, taupyti energiją, naudoti atsinaujinančią energiją ir kt.šTeklius.
Ar lietuviai skiriasi nuo likusios ES?? šGyventojai, turintys ekologinių žiniųšKas yra kasdienis gyvenimas??
Dabar ekologiškasšKiekvienas gyvenimo būdas yra kaip mada. Mūsų tėvai ir seneliai yra pakankamai organiškiškažkada gyveno, o dabar tarsi atrandame seną. Mes esame ne tokia stipri vartotojų visuomenė nei senosios ES šalys. Deja, mes tai padarysime. Mes norime, kad viską turėtume ir nekeistume įpročių.
Skirtingai nei seni ES vartotojai, jie taip pat prisiima atsakomybę, šmes esame palikti. Vakarų Europa šValstybių komunalinių atliekų rušplačiai paplitęs ir laikomas savaime suprantamu dalyku. Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse tai dar gana nauja. Ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis žmonėms labiau rūpi asmeninės gerovės kūrimas ir mažiaušAji, ilgalaikis susidomėjimas. Kai tik pradėjau dirbti, pradėjau atliekų tvarkymo tyrimą. PaaišDaugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigė turintys atliekųšiuoja. Esš Paziuros šŠie duomenys pateikia optimistųšTačiau kai kurie komunalinių paslaugų tyrimo rezultatai rodo, kad didelė dalis žmonių sugendašnetvarkinga, beveik beprasmiška.
Jei, jūsų nuomone, finansinė lietuvių padėtis yra komplikuotesnė, mažesnis atlyginimas turi įtakos ekologiniam gyvenimui?škada?
Tam tikra prasme - aššturime tai padaryti, nes dažnai turime ekologųš„Ki“ gaminiai pasižymi nauja mada šAuksas, ir tai kelia kainą. vis dėlto šKiekvieną kartą noriu paminėti gerus pavyzdžius ir patirtį. Tai nauja praktika, kai bendruomenių žmonės imasi iniciatyvos dirbti tiesiogiai su ekologiniais ūkiais, kai sodininkai patys augina daržoves bendruomenėse, kurios nori gyventi ekologiškai..šJei taip, nuneškite juos savo bendraamžiams ir jie pasiūlys juos ekologamsška mesa, kiaušir kiti produktai. Taip pat vis dažniau dalijamės informacija apie tai, kaip taupyti energiją ir kur įsigyti ekonomišką prietaisą. Žmonės taip pat gaivina namų apyvokos daiktus antram gyvenimui. ŠŠiandien mes negalime tikėtis, kad viskas vyks greitai ir lengvai. Juk ekologija visų pirma reikalauja skirti daugiau dėmesio ir laiko sau, savo auginamam produktui, taigi ir sveikatai, emocijoms bei namų ūkiui. Tikėkimės, kad daugelis parodys gerą pavyzdį.
Ką galite pasakyti skeptikams, sakantiems, kad paprasto žmogaus pastangos prisidėti prie aplinkos nėra būtinos?šdidžiausiame deguteša ir įtaką daro didelės pramonės įmonės?
Aš nesutinku. Visų pirma, tinkamai auklėdami savo vaikus, galime sukurti būsimus pramonininkus ir mokslininkus.šVaizdas į aplinką, kasdienį gyvenimą ir ekologiją. Kai nėra rankos, kur nukristi šiukšle gatveje ar miške arba nusprendei vaikščiotišAutomobilio pasirinkimas vietoj kilometro jau yra žingsnis link visuomenės sąmoningumo ir realių pastangų prisidėti prie sveikesnio kasdienio gyvenimo...
Gal reikėtų ką nors praktikuotišPatarimai žmonėms, norintiems šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą, tačiau neturintiems daug finansinių ar laiko galimybių?
ŠŠiais laikais tokių patarimų yra labai daug ir jie labai skiriasi, tačiau svarbiausia yra paties žmogaus požiūris į gyvenimo būdo pakeitimą. Svarbiausia yra apsisprendimas šIntensyvaus tempo ir vartojimo metu sustokite ir praleiskite daugiau laiko, kad ir kaip stumtumėtės, su savimi ir savo kasdienybe. Tai nėra lengva, ir tam tikrai reikia kantrybės. Noriu jiems palinkėti, nes visa kita bus su dideliu noru ir ryžtu.

Kategorija:
Zinomos Lietuvos moterys susipazino su nauja amerikieciu kosmetika, kuri privercia nusisypsoti
E. Macronas su pirmaja ponia jau Lietuvoje: abi pirmosios ponios pasirinko melynas sukneles