Pagrindinis veidaiJuozui Statkeviciui 50-imt: atviras interviu apie ilga kelia nuo Vilijampoles iki Paryziaus (4)

Juozui Statkeviciui 50-imt: atviras interviu apie ilga kelia nuo Vilijampoles iki Paryziaus (4)

"Kvailumas, kurį turiu, yra bendravimas. Negaliu apgauti žmonių. Geriau dirbti sąžiningai ir užsidirbti pinigų, nei" chaltuoti ". Visi tai žino ir kai kurie naudoja. 50-metis kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius švenčia 50-metį." , ji sakė išskirtiniame interviu spalio 15 d..

Joshua Statkevičius 5-ajame dešimtmetyje: atviras interviu ilgame kelyje nuo Viljampolės iki Paryžiaus

""

"Kvailumas, kurį turiu, yra bendravimas. Negaliu apgauti žmonių. Geriau dirbti sąžiningai ir užsidirbti pinigų, nei chaltūruoti. Visi tai žino ir kai kurie naudoja. Spalio 15-ąją parašęs menininkas Juozas Statkevičius švenčia 50-metį , sakė išskirtiniame interviu spalio 15 d., kuriam šiemet sukaks 30 metų..

">

Ieva Urbonaitė-Vainienė

ELTA

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Joshua Statkevičius penkiasdešimt metų: atviras interviu ilgame kelyje nuo Viljampolės iki Paryžiaus

""

"Kvailumas, kurį turiu, yra bendravimas. Negaliu apgauti žmonių. Geriau dirbti sąžiningai ir užsidirbti pinigų, o ne" chalt ". Visi tai žino, o kai kurie naudojasi. 50-metis kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius švenčia savo 50-ąjį gimtadienį. dieną, sakoma išskirtiniame interviu spalio 15 d..

">

Jums gali patikti

Žurnalai

Gyvenimas be atliekų: rinkitės ekologiškus produktus

Skydai

mylios

Antroji Kinijos horoskopo pusė

„Cosmopolitan“

Vystymasis ir evoliucija

Mama, APA! Ką daryti, jei vaikas eidamas toliau prašo būti sugautas?

Tavo vaikas

Aplinka

Iki rudens pabaigos turi būti atliktos 6 svarbios sodo darbai

Mano namai

Veidai

Grazina Michneviciute: Moterų žurnalas yra šaunus riešutas. Ir tai tikrai užtruks ilgai, tuo neabejoju. "

Moteris> <

Juozas Statkevičs

Asmeninio albumo ir G. Bartuska (ELTA) nuotr..

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

„Viskas prasidėjo, kai oro uostuose ir lėktuvuose dar buvo galima ramiai rūkyti, o apie mobilųjį telefoną nebuvo minties. Tai prasidėjo tada, kai Lietuva droviai dainavo „Lietuva, Lietuva“ ... Šiandien yra daugiau nei 50 kolekcijų “, - sako pirmasis lietuvis lietuvių ir prancūzų mados istorijoje, gyvenantis Paryžiuje, ir jo kolekcijos 2000 ir 2000 m. Ji buvo pristatyta du kartus 2001 m. Buvo apdovanotas „Louis Vuittin Moete Henessi“ premija.


Juozas Statkevičius Gediminas Bartuska / ELTA


J. Statkēvičs pirmasis sukūrė savo vardo kvepalus, pirmasis lietuvių dizaineris, aprašytas pasaulio mados spaudoje. Anot Amerikos žurnalo „Vouge“ redaktorės Annos Vintūros, jis pažymėjo Lietuvą pasaulio mados žemėlapyje. Kuria kostiumus ir makiažus daugiau nei šimtui spektaklių 23 pasaulio šalyse. Rašau dvi knygas, trečioji netrukus bus dienos šviesoje.


Jo vardu pavadinta Kauno kolegijos Menų fakulteto auditorija Justina Vienozinski. Tarp klientų - garsūs pasaulio politikai, Lietuvos ir Latvijos prezidentai, vainikavo Danijos princesę Mariją, aristokratus, Holivudo žvaigždes - Naomi Votsa, Kira Sedgvik, Björk ir daugelis kitų.


Juozas pasako tiksliai tai, ką galvoja, ir todėl dažnai yra prikaltas prie kryžiaus. Tačiau jo vardas yra gerai žinomas ir tapo prabangos simboliu. J. Statkēvičus už geriausius teatro kostiumus apdovanotas valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, ženklu „Nešk šviesą ir tikėk“ bei trimis „Auksiniais scenos kryžiais“...


"Jei šiandien numirčiau, mano pasiekimų pakaktų penkiems žmonėms. Taigi turiu atsakyti į klausimus: kada aš miegu, kada ilsiuosi, ar valgau? Kartais sunku jį pasiimti, bet kai tu dirbi savo darbą ir širdis dainuoja, koks skirtumas - valgyk ar nevalgyk, nors dabar gal daugiau drausmės ir tvarkos “, - sakė J. Statkēvičs.


Ką pašalintum iš realybės, jei tai būtų tavo valia??


Atidėjimas, vėlavimas ne tik baigiant Lietuvoje galiojančius darbus, bet ir jo pradžią. Pavyzdžiui, man reikėjo televizijos meistro paslaugų. Girdžiu: „O gal ne šiandien, per mano gimtadienį, gal kitą savaitę“, nors kitą savaitę būsiu kitame pasaulio krašte. Žmonės nelabai vertina laiką, o aš jį tikrai vertinu ir taupau. Niekada nevėlavau. Turiu pabaigti savo darbą laiku ir dažnai iš anksto. Pavyzdžiui, jei dirbate JAV rinkoje, gali praeiti keli mėnesiai iki sutartos datos..


Pakeiskite bangos greitį. Ką jūs manote apie tai?


Skaičiau, kad specialybė turi būti keičiama kas 7 metus. Bet aš su tuo nesutinku. Jei rimtai žiūrite į darbą ir esate subrendęs amžiuje, visada sužinosite daugiau. Pavyzdžiui, žurnalo „Vogue“ redaktorius A. Vintūrs visą gyvenimą dirbo šiame žurnale. Žmonės, kurie dirba pasirinktoje srityje ir nesustoja, yra skirti man, o ne „šiandien aš dirbsiu gimdymo namuose ir rytoj kirpykloje“. Jūs taip pat nebūsite geras gydytojas ar kirpėjas. Japoniškas supratimas man yra priimtinesnis: kai riši šilką, riši šilką. Dabar viskas vyksta greitai. Greitas maistas, greitas tekstas, greitas rijimas - apsaugos galvą nuo skausmo. Bet aš visada sakau: daryk ką nors greitai - ne taip svarbu ir ne taip gerai. Suprantu, kad galbūt norėsite suknelę pasiūti greičiau. Bet jei norite gerai siūti, tai užtruks. Prašau naujų dizainerių pakalbėti apie naujas patalpas ir mašinas. Galite pagalvoti, kad siuvimo mašinos siuva pačios. Svarbiau spręsti amatų pasaulio plėtrą ir apskritai madą.


Kaip?


Aš vienintelis sugebėjau 24 metus keturis kartus per metus nuvykti į Paryžių. Niekas nemokėjo už bilietus - aš pats norėjau naujienų. Pamačiau, kuo gyvena pasaulis ir kad mes jų nepagauname. Dabar to nepasiekiame, nes Lietuvoje nėra mados kultūros. Jei ką nors pasakysiu apie tai, visi įmes mane į akmenį, ir viskas baigsis.


Bet jūs ir tinkuoti toliau patys statote...


Šunys loja ir karavanas palieka. Man mada yra visuma. Kultūra, prie kurios prisidėjau per pastaruosius 30 metų. Niekas nesako, kad Statkevičius yra vulgariai apsirengęs, nors kai kurie modeliai yra atviri, bet vulgariai niekada. Tai galioja ir kultūrai.


Organizavome mados demonstracijas, įkūrėme mados namus, tada gaminau kvepalus - viską, kas priklauso normaliems mados namams, tiek pat, kiek ir mūsų mažą salelę..


Juozo Statkevičus nuotr. Asmeninis albumas


Kai mano klasiokai, kurių mokiausi Nyderlanduose, ten pristatė savo kolekciją, ambasada surengė didelę šventę, pakvietė žurnalistus, o aš dirbau Paryžiuje...


Žinoma, esu dėkingas už pranešimą, kad manekenės užmigo ant grindų, tačiau žurnalistai, pristatymai ar Lietuvos vardo garsinimo strategijos nebuvo aptartos....


Už teatro spektaklius gavau nacionalinį „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimą. Bet man nereikia įsakymo. Mes galėjome tai gerai reklamuoti.


Norint garsinti Lietuvą, reikia daug nuveikti, bet aš vis dar nežinau, kas ir kaip apie tai kalbėti. Mados valdymas Lietuvoje nejuda iš mirties taško.


Paminėjau pirmąjį pono Wintour parašą, kad Lietuva pirmą kartą pasaulio mados žemėlapyje atsirado mano vardu. Latvija ir Estija neturi mados dizainerio, kuris dalyvautų Paryžiaus mados savaitėje kartu su tokiomis grupėmis kaip „Dior“ ar „Chanel“ ir kitais garsiais mados namais. Galėčiau pasukti nosį į kraštą, bet ne.


Aš tik džiaugiuosi, kad gyvenau tuo metu ir kad šiais deficito laikais turiu deficitą.


Kalbėdamas apie aukštą požiūrį, norėčiau pabrėžti, kad man asmeniškai nereikia jokios paramos. Noriu, kad Lietuva atrodytų kaip normali šalis pasaulyje.


Sausio 13 d. Visi nuėjo į Parlamentą, o mes buvome su savo klasės draugais. Pescias į Karoliniskį, kur aš gyvenu, nuėjau. Vis dar girdėjau diktorių per televiziją, tada transliacija nutrūko. Nuėjau į bokštą pažiūrėti, kas vyksta. Kaip ir kiekvienas vyras anuomet. Pamačiau priešais vaikštantį vaikiną. Kol kas akyse.


Dabar džiaugiuosi, kad tuo metu gyvenau ir buvau netolygus. Jau nuo mokyklos laikų, kai jis aiškino, kas yra blogas kapitalizmas, socializmas yra geras, o kai mano teta iš JAV atsiuntė jai džinsus, visi praėjo kaip reikiant...


Iš mažo torto?


Ne, aš buvau plaukikas. Jūs žinote, koks buvo plaukikas sovietiniais laikais - jei namuose turite sporto mokyklą, tai jūs ir sportininkas, jei turite baseiną. Niekas neklausė, nors iš pradžių bijojau vandens, numečiau akinius, mečiau save į radiatorių, sušlapinau plaukus ir man reikėjo mankštintis..


Tėtis paklausė trenerio, kaip man sekasi, ir tada nustatė, kad jo nemačiau kelis mėnesius.


Tačiau karas pripranta. Mokymai. Skridau tol, kol nutiko kažkas keisto. Pasakė teta iš JAV, mano uošvė, kuri emigravo į JAV, kai jai buvo treji, ji padarė pati. Ji norėjo man atsiųsti tai, ko man reikėjo, man reikėjo tik paliesti.


Tada neturėjau nieko bendro su drabužiais ir mada. Žinoma, stebėjau savo mamą, kuri buvo gera figūra, graži - nes mano senelis iš Pietų Prancūzijos turėjo juodus plaukus ir juodas akis.


Juozas Statkevičs vaikystėje su mama ir tėvu Asmeninio albumo nuotrauka.


Kartu su Kauno prekybos bazės direktore ji gavo paketą iš JAV ir paruošė jį taip, kad dabar tokių žmonių nematau per dažnai. Kai buvau vaikas, žinojau, kas yra „Chanel“..


Ji davė mano motinai drabužių - cigaretės juodo siauro sijono pavidalu, megztiniai su balta apykakle. Ir nuvedę mane į Laisvės alėją, pamačiau juos stebinčius žmones.


Šis jausmas išliko iki šiol - kad visi jį stebi.


Smetonijos laikais tik kitas ministras leido jam vykti į Paryžių nusipirkti paklodžių ar šilko. Bet Kaunas vis dar neturėjo madam la Castiglione (Virginija Oldoini. - ELTA), mes neturėjome pasaulinio vardo, mados žurnalo. Vienintelis žurnalas „Moteris“, kurio smetoniškos temos esu draugė.


Kiek pastebėjau, net ir pavyzdiniame name „plonu“ siuvimu dešine ranka vis tiek dirbo žydai, lenkai ir rusai. Lietuviai gali būti nemandagūs, jei atvirai. Nenoriu nieko palikti nuošalyje, bet lieknumo nėra.


Ir tu esi kur?


Gal mano senelis ponas Liubontieris iš Prancūzijos pietų? Kartą kartu su režisieriumi Gintaru Varnu keliavome į pietinę Prancūzijos pakrantę, o liepos 14 d., Kai prancūzai šventė Nepriklausomybės dieną, jis nurodė mane į ištemptas, išdidias, plaukuotas moteris. Raudoni lubinai, rūkančios cigaretės. Sako: „Ziurek, jie visi panašūs į tavo motiną“. Kaip motina - aukštais skruostikauliais, juodai rudomis, juodomis akimis. Prancūzų ir ispanų mišinys - Mauricijus. Man tai buvo labai įdomu.


Gali būti pažeistas šio kraujo butelis. Aš juk negimiau - gimiau ir jaučiu ir galiu. Greičiau perduodama iš kartos į kartą.


Mane stebina įgimtas mamos skonis. Nors mano Mociūtė buvo siuvėja ir rengėsi labai gražiai - iš visko ji galėjo pagaminti gražius drabužius staltiesėms. Mama neturi, o aš.


Jie siuva motinos suknelę?


Ne vienintelis. Labiausiai intuityvus klientas! Ji žino geriau nei bet kas kitas. Mano mama dabar net netingi. Mano mama dirbo šilko fabrike eksperimentiniame skyriuje, kur rado medžiagos užsienyje ir draugavo su menininke Genute Kristopaitiene. Atėjusi pas mus papietauti, ji pamatė mano pyragus ir pasiūlė mamai Kaunei Stepasai Zukai parodyti dėstytojus taikomosios dailės mokyklose...


Juozo Statkevičus nuotr. Asmeninis albumas.


Aš tikrai bandžiau gauti omletus, kuriuos norėjau išsiųsti iš JAV. Aš turiu omenyje, jei blogai kirpčiau marškinius ir džinsus, ji man jų nesiųstų. Galite pamatyti, kaip tai buvo svarbu!


Priėjęs prie Stepzuki, praleidau tašką, tačiau rugsėjį pirmiausia paskambinau technikos mokyklos direktorei sakydamas, kad man labai patinka mano darbas ir kad mane veža kitur. Grupėje - 12 panelių ir tryliktas as.


Rugsėjo antroji prasidėjo keistai. Nuėjau į technikumą su didžiausia puokštele drebučių ir atsisukau į mamą, kuri žaidė balkone, daužydama stulpą ir kraujuodama iš nosies. Pasidariau kruvina, bet dabar mano stalas kabo technikume. Tyrėjai teigė, kad po 40 metų sutikę tokį studentą kaip Juozas suteiktų jiems prasmingą gyvenimą. Aš pats labai džiaugiuosi, kad turėjau tokį mokytoją ir kad aplinka buvo visiškai kitokia nei mokykloje, kurioje visi dirba pagal standartą..


Kadangi tėtis ir mama atliko gerą darbą, nieko netrūko. Mano tėvai palaikė norą kurti madą ir tam neprieštaravo, nors netikėjo, kad aš iš jos valgysiu duoną. Gali būti, kad turtingos šeimos vaikas gali būti susijęs su mada. Stepzuki matosi, kad man labai sekasi siūti, todėl buvau pas praktiką įdarbinta ne technikume, o studijoje „Juze“, kur valdžia siuvo paltus ir visa kita. Meistro apkrova mane palaikė, ir aš džiaugiuosi matydama, kaip sekėsi iš tikrųjų - kaip pasidaryti rankoves, palyginti. Tai buvo didžiulė atsakomybė iškart dirbti geriausioje studijoje.


Tada mano tėvas iš kažkur „Unter den Klatschen“ nusipirko vokišką „Veritas“ siuvimo mašiną, kuri šiandien atitiktų „Porse“. Tai buvo stebuklas. Galėčiau pasiūti kelnes, marškinius ir net svarus. Mokėme statybų mokykloje, matėmės mados žurnale. Buvo meno istorija, mados istorija, prisilietimas, paveikslas, viena akis pradėjo suktis, kad kažkur yra pasaulis su žmonėmis su moderniais drabužiais, o ne pilkais, kaip pas mus..


Puikiai prisimenu praėjusių metų technikumo dėstytojų kvietimą vykti į Vilnių apžiūrėti Dailės akademijos tezių gynimo..


Absolventai pristatė modelių manekenus, kuriuos kažkada turėjau kaip draugą. Stebuklas! Netikėtai vienas iš jų kampe mane pasiekia ir sako: „Dalia Jurginienė yra kitoje salės pusėje, ji norėtų su tavimi pasikalbėti“. Žinojau, kad D. Jurginienė buvo pagrindinė pavyzdinio namo dailininkė. Tada man tai atrodė svarbiausias žmogus Lietuvoje. Manau, kad Dievas galvoja, kas bus dabar?


Kas atsitiko?


D. Jurginienė privertė mane suprasti, kad negaliu eiti į VDA be žinių, nes konkurencija yra didelė, tačiau ji priimtų mane dirbti namuose. Matyt, technikos mokyklos mokytojai gandai yra perspektyvus jaunas vyras. Bet aš atsakiau į jos žodžius atsisėsti. Galėjome atsisėsti ir mokytojai džiaugėsi, kad pagaliau bus berniukas, modeliuojantis drabužius. Tradiciškai tai buvo gražių mergaičių - būsimų architektų - katedra.


Aš pasiekiau stebuklingą laiką. 1988 metais viskas pasikeitė, jūs pasikeitėte. Prisimenu Jurgą Ivanauskaitę. Jūsų „vėlyvieji metai“ buvo kažkas panašaus! Apsivilkęs juodą, juodą skrybėlę, jo akys apjuosė juodai. Manau, kad bent jau čia yra žmonių, bent jau toks gyvenimas čia. Tada Jurga tapo mano nuostabia drauge, mes netgi kartu fotografavomės „Moters“ viršeliui..


Kolegijos metai buvo blogi, bet mes degėme norą pakeisti pasaulį.


Kas pavyko ir kas nepavyko per 30 metų?


Sovietmečiu ir atgavus nepriklausomybę buvo mažai skonio, mažai vietinės mados. Bet labai galingas teatras. Ezopo kalba pasakė tai, ką visi kirto. Pamenu, važiavau iš Kauno į Vilnių ir rikiavomės dėl bilietų iš „Kvadratos“, „Pirosmani, Pirosmani“ ir kitų..


Nuotrauka: Juozas Statkevičius, Gintaras Rinkevičius ir Dalia Ibelhauptaite ELTA / G. Savickas.


Teatras ir aktoriai atrodė stebuklinga, stebuklinga atmosfera. Nemanau, kad Lietuva turi daug bendro su mada, todėl pradėjau kurti kostiumus pasirodymams. Pirmasis buvo Jeano Anuilo „Orkestras“, į kurį buvo pakviestas dirbti Artūras Valuckis, kuris jau seniai emigravo į Austriją. Man tai buvo Paryžius ir kad aš galėjau rengti žmones taip, kaip įsivaizdavau!


Aš mokiau aktores, kad tu gali gražiai rengtis be didelių pinigų. Kostiumams puošti baldakimu nebuvo, todėl nusipirkome fotojuostas, kumščiu susmeigėme kamuoliukus ir pasiuvome rankoves. 1992–1993 metais iš amerikietės tetos atsiųsto rauginto švarko ant nugaros dariau tiulio sukneles su ilgu, neslepiamu užtrauktuku...


Esu sukūręs G. Varnos, Oskaro Korsunovo spektaklių „Sene“ ir kitų kostiumus. Esu dirbęs su Eimuntu Nekrosiumi, Rima Tuminu, Dalia Ibelhaupttait, Jonu Vaitkumi, Alviu Hermaniu, Angelika Holin ir kitais režisieriais, taip pat su Versalio teatru, Tel Avivo opera, Zalcburgo opera, Ciuricho teatru, Rygos opera, Talino opera ir Bratislavos opera teatrai, „Vilnius City Opera“. Aš padariau „auksines rankenas“ ir man labai patiko teatre.


Kaip suprasti „auksinę rankeną“?


Visi laukė, kol Juozas numos ranka. Aš buvau mylimoji. Kadangi deficito metu Juozas parsivežė miltelių, Juozas iš savo motinos parvežė amerikiečių slaugytoją, o Juozas užpildė kailį iš motinos kailio. Įsivaizduokite, kad reikalinga juodaodė slaugytoja, ši keptuvė atsirado ant elektrinių plytelių deginti vyno kamštį. Mes gaminame plaukų laką iš cukraus, nes jei purškiate sovietinį iš plastikinio butelio, nebeplaunate rudų dėmių nuo drabužių, jau nekalbant apie tai, kad jis netinka šviesiems plaukams...


Manau, kad tuo metu, kai lėktuvuose ir ligoninėse buvo galima rūkyti, deficitas tapo kūrybos keliu. Iš šio trūkumo, bet iš didelio noro būti panašiu į normalų pasaulį mes sugalvojome tiek daug dalykų.!


Prieš mane buvo Jono Arcikausko era, kuris iš butelių, laidų ir skudurų kūrė scenografiją ir kostiumus. Į teatrą grąžinau aukštakulnius batelius, slauges ir šukuosenas.


Madoje žmonės nori būti gražūs ir elegantiški, bet neduok Dieve, juokingi. O teatre - neribota fantazija - viskas įmanoma.


Kaip šiuo metu yra Lietuvoje??


Lietuvai vis dar nereikia mados, ji tapatinama su manekenais ir turtingomis dalimis. „Kazkodel“ yra toks. Dizaineriai ir formos - tai nėra visiškai svarbu.


Aš tai padariau po 30 metų, bet kai prisimenu savo pirmąjį išvykimą iš Paryžiaus, dabar manau, kad daugiau to nedarysiu..


Juozas Statkevičius Gediminas Bartuska / ELTA


Vairavau, mačiau tai madoje. Aš daviau bet kokia kaina. Lietuvoje nebuvo madų šou, todėl nunešiau dėžę dešrų ar saldumynų Paryžiuje filmuojantiems rusams. Jie man padovanojo fotoaparato trikojį, kurio nedaviau kaip mados šou, o rankose turėjo fotoaparatą. Priešingu atveju negalėtumėte pulti į demonstracijas be žurnalo redaktoriaus, mados kritiko, žvaigždės ar pirkėjo. Jiems buvo suteiktas paprastas mirtingumas.


Mačiau nuostabiausias sales, dekorus ir žvaigždes. Tai atrodo kaip kosminis pasaulis. Norėjau viską pristatyti į Lietuvą ir man pavyko.


Paryžiuje vykusioje „Dior“ demonstracijoje sutikęs gražų australą, viešinu visus savo darbus. Kukliai jį pritaikiau kaip mados specialistą, bet jis - kaip dizainerį, nes padarė du perukus būsimiems operos solistams ir liemenę kaimyno šuniui....


Turiu omenyje, neduok Dieve, kad sukūriau kostiumus dvidešimčiai pasirodymų, apsivilkau garsiausius mūsų solistus ir gėda sakyti, kad esu dizaineris? Aš visada nusprendžiau pasakyti tai, ką padariau. Nes man esmė yra darbas.


Kai aš apie tai kalbėjausi su Dalia Niujorke (Ibelhauptaite. - ELTA), ašaros lijo kaip Cipolini - kurio kanalizacijos vamzdžiai iš Kauno turėjo nuvesti į geriausią Niujorko verslą Paryžiuje.!

"
Kategorija:
Jei po gimdymo skauda nugara
Zolininke A. Karaliunaite: si gele – ir nuo vezio, ir nuo senatves, ir nuo virssvorio (6)