Pagrindinis astrologijaEmigracija: sotesnes duonos paieskos ar begimas nuo saves?

Emigracija: sotesnes duonos paieskos ar begimas nuo saves?

Internetinė psichologinė pagalba Lietuvoje mums nebuvo naujiena. Niekas iš mūsų nenaudoja, o gal vis tiek naudosime. Tačiau tiems, kurie dėl įvairių priežasčių yra priversti rinktis emigrantų duoną, laiku gaunama psichologinė pagalba internetu visiškai kita prasme. Kartais toks patarimas gali būti vienintelisš Lietuvos išįmontuota pagalbos ranka, kuri gali padėti priimti teisingus sprendimus, ir aššVenkite Bedu. Apie emigrantų psichinės sveikatos problemas kalbamės su Psichologinio konsultavimo ir krizių valdymo centru „Geras krūmų vadovas projektui „Psichologinė pagalba emigracijos paveiktiems žmonėms www. “one iš Kuratorė, psichologė-psichoterapeutė Vilma Kuzmienė.

Ar emigracija yra grynai ekonominė priežastis, ar tai daug gilesnė socialinė problema?šRaiškaip?

Psichologų emigracija dažnai vadinama žmogaus pabėgimu nuo vienos ar kitos problemos ar tiesiog nuo savęs. Net statistika rodo, kad apie 40 proc. Emigrantai iš Lietuvos išatsiranda su tam tikromis psichologinėmis problemomis. Kai kurie aššBažnyčios nariai vis dar lankėsi pas psichologą ar psichiatrą savo tėvynėje, t..šgyveno prislėgta nuotaika. Kai kurie ašš juk net neslepiu, kad taip daraušeik pas kitą šAli Padesas išsprendžiant jų emocines lovas. Tačiau nepasitenkinimui nebuvo ribos, kai jie suprato, kad aš tokiašAtsineškite savo problemas ir spręskite jas taip, kad jos nepaveiktų likusio jūsų gyvenimo.

Todėl nėra visiškai teisinga teigti, kad emigracija kaip asmuo pirmiausia turi ekonominę reikšmęšnebegali susitvarkyti savo namuose ir yra priverstas, tš„Koti Slim“ kepyklų kasykla užsienyje. Žinoma, jūs turite uždirbti daugiau pinigųšKia gyvena oriai, aš taipšSaugokite savo vientisumą. Tačiau paradoksalu, kad dauguma lietuvių emigrantų, tšatsiranda užjūrio žemos savigarbos klausimu, kad tšgyvenantys ir dirbantys užsienyje.

Kokios yra dažniausiai pasitaikančios psichologinės problemos? Es.š Mūsų tautos emigravo į Lietuvą?

Pagal problemų spektrą, visų pirma, jo pozicija tvirtai nepasiduoda emociškai Emigrantų problemos: slegianti nuotaika, baimė, įtampa, liūdesys, pyktis, mintys apie savižudybę ir pan. Kai kurie žmonės baiminasi, kad emigracijoje neteko darbo ir neturi pinigų grįžti į Lietuvą. Kitos moterys, tšgyvena turėdamas vaiką užsienyje, bet žmona jį paliko. Yra net tokių, kurie bijo grįžti namo dėl svorio augimo, draugų ir artimųjųš ju pasšAipys.

Toliau pagal psichinės sveikatos problemas - bendravimas Problemos. Viena iš pavyzdžiui, poros santykiai, pvz. B. ja, t.i..šišvykdamas į užsienį aš tai daraušturėti poros santykius; vienas myli, o kitas jau jaučiasišAle; nepažįstamame šsunku rasti antrąją šalies pusę ir pan.

Viena iš komunikacijos problemų, su kuriomis susiduria emigrantai, yra bendravimas su draugais ir artimaisiais, tiksliau priverstinė situacija, kaišvyk iš yra šSąjungininkai be draugų ir giminaičių. Taip pat i problemaškyla bandant susidraugauti su emigrantu pakraštyje šGyventojai (kaimynai).

Ne mažiau svarbios yra emigrantų problemos - sudėtingi santykiai darbe ir su darbdaviais, nesvarbu, kur atvykėlis dirba - ar tai būtų kvalifikuotas, gerai apmokamas darbas, ar popieriaus fabriko darbuotojas, ar liemenėlė..šKiu plantacijos. ŠTokiu atveju emigrantai darbdavį ar kitus žmones dažnai kelia nesąžiningumą. išManipuliacijos (naktinis darbas, žemas valandinis atlyginimas, blogos darbo sąlygos).

EsšLietuviai kitame šišgyvena įvairias fobijas ir panikos priepuolius šalyje. Tai gali būti dėl uždelsto emigracijos koregavimo dėl artimo gydymoštoliau jautėsi kalta, kad turiušpalikti.

Tam tikrame amžiuje žmonės, kurie emigruoja už savo šalies ribų, dažniausiai turi psichologinių problemų???

Psichologai dažniausiai padeda internetu, tšiš jų 26–45 metų emigrantai iš Lietuvos iš įvairių užsienio šAliu. Tačiau tarp tšPsichologo patarimu neretai paaugliai priversti imigruoti į užsienį, nesšjis buvo laikomas šeima. Pagalba, tšvyresnių emigrantų nuo 54 iki 56 metų.

Gal yra žinoma, kuris užsienietis šŠalyse gyvenantys lietuviai dažniausiai susiduria su psichinės sveikatos problemomis?

Pagalba pastaruoju metu labai išaugo šauksmu iš Ššiauriniame regione šDanija, Norvegija ir Norvegija ŠŠvedų - šAliu kalba išMokytis nėra taip lengva, kaip mums anglų ar vokiečių kalbomis. Ten nuvykę lietuviai, norėdami įsidarbinti, dažnai buvo priversti išmokti vietinę kalbą. Emigrantams stresą ir įtampą kelia tik sudėtingos kalbos mokymasis. O ką galima pasakyti apie minėtą socialinę integraciją? šŠalys, kurių ne tik tautinį mentalitetą, bet ir kultūrines tradicijas lietuviui dažnai gali būti sunku suprasti.

Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams taip pat reikalinga psichologo pagalba. Daug mažiau mūsų tautų pagalbosšgyvena Ispanijoje, Vokietijoje ar Austrijoje.

Emigruodami lietuviai labai retai susiranda draugą tarp vietinių. Paprastai tie patys emigrantai tampa mūsų emigravusių tautų draugais, tš Lietuviškas ar kitas šAliu.

Kiek ilgai padeda psichologinė pagalba, tšEmigrantai lietuviai jau gyvena užsienyje?

Kai pradėjome šPagalba „Emigrantų pagalba“ manome, kad didžioji dalis pagalbos reikalinga užsienyje gyvenantiems pirmakursiams emigrantams, kuriems pirmiausia tenka susidurti su integracijos į visuomenę ar prisitaikymo prie kitų žmonių problema. Bet ilgainiui paaiškad pagrindinis kontingentas susidaro tš Emigrantai, kurie trejus metus ir ilgiau gyveno ir dirbo užsienyje. Pirma, šie atvykę, tš Lietuva ras nuolatinį būstą, stabilų darbą, aššmokosi valstybinės kalbos, emigravę vaikai lanko darželius ir mokyklas. Šatrodo, tarsi viskas būtų užėmusi savo vietą, tam tikras sociokultūrinis šokas pasiekia naujokus. Pradėkite galvoti apie tautinės tapatybės problemas kaipšVienatvė neišvengiama (vienaškaip svetimas šalyje).

Kokios psichologinės emigrantų giminaičių problemos???

Be abejo, taip pat problemašTaip pat vengiama emigrantų artimųjų. Viena problemų grupė apima emigrantų bendravimą su Lietuvoje likusiais giminaičiais ir draugais. EsšSustojau ESšJis gyvena vis mažiau dėmesio skirdamas bendravimui su likusia gimtine. Kita problemų grupė - Lietuvoje likusių emigrantų artimųjų nepasitenkinimas ir apgailestavimasšveztu ​​anuku, tšVaikas ir panašiaišiu situacija. Toks bendravimas emigrantui yra itin nepatogus, nes dažnai yra smerkiamas ir laimingasštaujancio pobudzio iš Uždaryti. Apskritai daugelis emigrantų, tšišvykti į užsienį | šAli su kartelio jausmu šširdyje, t.šskaudi meilė į priekįšdaryti, nenoro išįsileisk juos į kitą šali. Dažniausiai nutraukiama ilgalaikė emigracija ššeimoje gyvenančios poros santykius dėl to, kad vienas tš Sutuoktinis išišvyko dirbti į užsienį.

Tėvų emigracija greičiausiai labiausiai paveiks vaikus?

Vaikai, kurie liko seneliais seneliams ir kitiems giminaičiams Lietuvoje, neabejotinai jaučiasi blogai, jie jaučiasi palikti tik artimiausiems žmonėms. Ir tu šŠirdies skausmo negalima nuslopinti pasiteisinimais ir paaišKinų. Net psichologams labai sunku dirbti su tokiais apleistais vaikais.

O kaip jaučiasi vaikai, kai esu su tėvaisšišvykti į užsienį |?

Nors mums, psichologams, teko konsultuoti imigrantų vaikų tėvus, kai kurie iš jų jaučiasi ne geriau nei vaikai, kurie Lietuvoje liko kaip imigrantai. vaikai ššiuo atveju kenčia ir prievarta, nes daugelis tš Savo namus turėjo palikti ne tik artimieji (pavyzdžiui, seneliai) ir draugai, bet ir jie buvo priversti tai padaryti.šaš einuš šValstybės, nors ir nenorėjo. Jie paprasčiausiai neturėjo kito pasirinkimo. Taigi bus ne vienas atvejis, kai vaikas tš Užsienietis buvo grąžintas į Lietuvą, nes jis paprasčiausiai negalėjo prisitaikyti užsienyje. Tokiems vaikams ir toliau kils psichologinio bendravimo ir prisitaikymo problemų. Todėl su vaikais emigravę tėvai turėtų tai žinoti, kad užtikrintų vaiko saugumą, šValstybė turi padėti jam prisitaikyti, skirti daugiau laiko ir dėmesio bei daugiau bendrauti.

Emigranto atmintis

· Visos vidinės psichinės sveikatos problemos, su kuriomis susiduriu Lietuvoje, neišnyks net ir emigravus į užsienį. šali. Todėl reikėtų stengtis: išdar reikia spręsti namuose.

· Jums reikia skirti pakankamai laiko prisitaikyti prie keistos visuomenės. Jums nereikia naiviai tikėtis, kad viskas įvyks staiga: vieną dieną jūs tikrai nepabusite ir jau sumokėsite Danuišjei ar dienos metu nerandate reikiamo darbo ar patogios vietos.

· Kai emigruojate į užsienį, verta nustatyti konkretų kelionės tikslą. Tai gali būti labai paprastas tikslas - užsidirbti pinigų studijoms ar namams įsigyti. Turint aiškuris tikslas yra lengvesnis tšUžfiksavimas ir pati emigracija.

· Nereikia bijoti laikinai atsiriboti nuo tėvų, sutuoktinių kontrolės, nelaimingos meilės ir kitų stresinių bei įtemptų situacijų Lietuvoje.šKinų. Stenkitės nusiteikti viskam teigiamai

Kategorija:
Izraeli kuriancios moterys: issukiu kelia santuoku ir skyrybu klausimas – moteris issiskirti gali tik tada, jei vyras sutinka
8 jaunystes paslaptys toms, kam virs 40 (3)