Pagrindinis knygosAtvirai apie emigrantu gyvenima Anglijoje: „Patikekite, jokio rojaus ten nera!“

Atvirai apie emigrantu gyvenima Anglijoje: „Patikekite, jokio rojaus ten nera!“

Su dideliu užuojauta ryte visiems europiečiams Kristīna Baubinaites knyga „Anglijos paslaptys“ pasakoja apie tai, ką daugelis emigrantų linkę nutylėti.

Jei atvirai apie emigrantų gyvenimą Anglijoje: "Patikėk, rojaus nėra!"

""

Ryte su didele užuojauta visiems europiečiams Kristīna Baubinaites knyga „Anglijos paslaptys“ pasakoja apie tai, ką daugelis emigrantų linkę nutylėti.

">

www.

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Jei atvirai apie emigrantų gyvenimą Anglijoje: "Patikėk, rojaus nėra!"

""

Su dideliu užuojauta ryte visiems europiečiams Kristīna Baubinaites knyga „Anglijos paslaptys“ pasakoja apie tai, ką daugelis emigrantų linkę nutylėti.

">

Jums gali patikti

KREPŠELIS

Lygesnis veidas ir švytinti oda - be skalpelio ir ilgai

Skydai

mylios

Nuo „tinder“ iki realybės - kaip pereiti iš virtualaus pasaulio į tikrą datą

„Cosmopolitan“

Mokslas ir poilsis

Knyga „Ankstyvosios istorijos“ atskleidžia 13 mažų kovotojų patirtį

Tavo vaikas

Aplinka

Iki rudens pabaigos turi būti atliktos 6 svarbios sodo darbai

Mano namai

Veidai

Alma Adamkienė: „Tu turi būti savimi“

Moteris> <

Kristīna Baubinaitė

Asmeninio albumo nuotrauka.

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Romanas tirpdo nusistovėjusius stereotipus apie Jungtinę Karalystę, daugelio Lietuvos svajonių šalį. Britanijos kultūra, etniniu pagrindu pagrįstas rasizmas ir daugiakultūrės visuomenės mitai persmelkė kapitalizmą ir vartotojų kultūrą. Šiuolaikiniai vergų spąstai Piterboro mieste, rytų Anglijoje. Meilė ir išdavystė, žmogiškumas ir tikra draugystė. Santykiai su likusia Lietuva, ilgesys Tevines ir šimtmečio dilema - grįžti ar likti?


Apie emigraciją, gyvenimą Anglijoje ir Lietuvoje ir visa tai, kas vyksta užsienyje, kalbamės su šios knygos autore Kristina Baubinaičiu...


Kaip kilo knygos „Paslaptys Anglijoje“ idėja??


Knygos idėja kilo vaikštant Londono, Piterboro ir kitų Anglijos miestų gatvėmis žmonėms stebint. Žinau, kad yra lietuvių, kurie sėkmingai įsikūrė užsienyje. Ir vis dėlto nepasidavė jausmas, kad rytų europiečiai Anglijoje turi vienkartinį kaklą. Toks bendras bendras diskomfortas, nesavanaudiškumas. Turiu nuskaitytų veidų - rumunų, lietuvių, čekų, vengrų, lenkų, latvių. Aš juokauju apie jos gyvenimą ir rėkiu galvoje - kažkas čia ne taip!


Norėčiau padėkoti Peterborough lietuviams už pasitikėjimą - jie labai praturtino šią knygą savo žiniomis ir istorijomis. Juokauju, kad dabar žinau, kurie rumunų nusikaltėliai lankosi Peterboro kavinėse, kiek reikia nusipirkti už padirbtą pasą ir kur gauti kontrabandinių atliekų...


Ar pati emigravote???


Niekada nenoriu emigruoti pati. Anglija yra mano vyro tėvynė. Mes nusprendžiame, kad ten būtų patogu įsikurti. Pirmaisiais metais man tai patiko - nauja šalis, nauja kultūra, taip aš viską pažinau. Antraisiais ir trečiaisiais metais pradėjau daugiau suprasti, aiškiau matyti. „Brexit“ sunaikino mano paskutines iliuzijas apie Angliją. Buvo sausa diena ir jaučiausi labai ryški - nebenoriu čia gyventi. Vyras neprieštaravo. Tai buvo metai kaip Lietuvoje. Mes dar nesigailime.



Kristīna Baubinaite su šeima Asmeninio albumo nuotrauka.



Savo knygoje „Paslaptys Anglijoje“ kalbate apie šių dienų vergiją?


Šiuolaikinė vergovė yra emigracijos rykštė, ir ši knyga taip pat turėtų atlikti prevencinį vaidmenį. Kelerius metus gyvendamas Anglijoje, išmokau atskirti šiuolaikinės vergovės aukas gatvėje - lietuviai didžiuojasi, niekada nesako garsiai. Blogiausia tai, kad išnaudojimą dažniausiai organizuoja patys rytų europiečiai. Aukos yra pažeidžiami žmonės, kurių dauguma nekalba angliškai. Todėl būdami užsienyje jie jaučiasi dar labiau pažeidžiami.


Kaltė, baimė, sielvartas bauginančiai prievartauja žmones, ir mes jaučiame, kad jie patys yra bejėgiai ir kalti. Juk norite pasakyti, kad esate apgautas, kad skriaudžiate, išnaudojate. Šeima ir artimieji liūdi pripažindami, kad „emigracijos planas žlugo“. Stereotipai apie emigraciją atsiranda ir Lietuvoje. Manoma, kad Anglija yra pinigų stebuklų šalis. Tai tiesiog negali nepavykti. Patikėk manimi ir kaip gali!


Pamenu, nustebino pasakojimas apie lietuvį pensininką, kuris pateko į šių dienų vergiją. Moteris atvyko į Londoną aplankyti vaikų ir prižiūrėti anūkų. Augant tapo tarsi nebereikalingi vaikų namuose, o grįžti į Lietuvą buvo mažai galimybių - senas, jau ligotas namas buvo parduotas, giminių nebuvo. Ir ji nusprendė įsikurti mažame Visbio mieste rytinėje Anglijos dalyje. Kiekvieną mėnesį jaunas Lietuvos pilietis buvo „paslaugiai praleistas“ bankomate ir prarado didžiąją pensijos dalį. Mociutei grasino deportacija, jei ji kreipsis į Anglijos policiją. Koks absurdas!


Jūsų nuomone, kaip pasikeitė mūsų lietuvių požiūris į emigrantus???


Lietuvos visuomenė vis dar minta stereotipais apie emigraciją. Pats išvykimas nėra blogas dalykas. Bedossas prasideda nuo nežinojimo. Juk kalbėjimas ir bendravimas yra šiandieninė valiuta. Ryte užjaučiu europiečius. Jaučiau pilietinę pareigą su jais kalbėtis ir tuo pačiu norėjau knygoje išsklaidyti stereotipus apie emigraciją....


Esu įsitikinęs, kad mes pervertiname save ir pernelyg idealizuojame vadinamąsias Vakarų demokratijas. Tarsi ši žemė būtų pažadėtas rojus ir mums būtų kuo blogiau. Ne, mes ne prastesni! Šiuolaikinės Rytų Europos šalys daugeliu atžvilgių yra daug geresnė ir įdomesnė vieta gyventi nei sustingusi ir paslėpta Vakarų Europa, įskaitant Angliją. Aš kalbu apie tai savo knygoje.


Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria lietuviai, vykdami į Angliją???


Vienas iš jų yra rasizmas, kurį radau savo knygoje. Anglijoje tai gana aktuali problema, su kuria susiduria ir kai kurios mūsų tautos. Aš pats mačiau azijiečių rasizmą Anglijoje. Prisimenu kirpyklą kirpykloje su dukra lauke, kol vyras mane paėmė ir nuvarė į degalinę. Lauke buvo šalta. Kadangi nieko neperkame, mūsų laukia degalinės valdytojas. Aš stovėjau sankryžoje, arčiau savo dukros.


Pirma mintis, kad su manimi to neatsitiks Lietuvoje, galėčiau apsiginti. Antroji mano mintis: ką aš darau čia, šalyje, kur labai nekenčiu savęs? Prisimenu sulaužytas šio vadovo akis, kai atvykęs vyras atsiprašė. Skaudžiausia, ką žinojau, buvo tai, kad atsiprašymas buvo skirtas jam, vyrui anglui, o ne man, mano dukrai ir patėviui..


Ar manote, kad lietuviams sunku įsitraukti į anglų kultūrą? Arba iš to, ką matėte Anglijoje, galite pasakyti, kad daugelis norėtų grįžti į Lietuvą???


Tai gana sunku, gyvenimas ten vyksta savotiškame gete - patiems rytų europiečiams, patiems anglams, azijiečiams kitose bendruomenėse. Toks buvimas kažkur kasdienybėje, kai esi vienas - sau, neapsieina be pėdsakų. Tačiau emigrantai dažnai liūdi, norėdami pasidalyti savo jausmais ir toliau sekti tremties rojaus istorijas.


Patikėk, rojaus nėra! Žmonės sunkiai dirba, o uždarbiai dažnai neturi laiko praleisti. Jų laisvalaikio galimybės yra ribotos, o gyvenimo kokybė, palyginti su tuo, ką Lietuvoje gali gauti už tą patį atlyginimą, yra skurdas. Gyvenimas su trimis ar keturiais žmonėmis vieną dieną per savaitę, sunkus pamaininis darbas ir „nelydimo imigranto“ etiketė yra tokia paprastų Anglijos lietuvių kasdienybė...


Todėl emigrantai stengiasi grįžti į Lietuvą bent atostogauti. Nepaisant didelio mūsų visuomenės pasipriešinimo, jie vis tiek jaučiasi čia patogiau nei ten, kur praleidžia likusius metus - emigracijoje. Namas yra namas.


Pažiūrėkite, kokie esame žali, kiek turime tikro, turtingo gyvenimo - bendraminčių, giminaičių ir netikri santykiai, per valandą mes galime pasiekti draugą kitame sostinės gale ir trijų valandų kelio automobiliu iki Baltijos pakrantės. Skiname mentelės iš jūsų lovų, jūros ar upės, įskaitant nemokamas braškes ar mėlynes. Dėmesys detalėms klesti Rytų Europoje - šiandien Anglijoje jums retai siūloma stiklinė espresso.


Ką dvyliktajam greideriui pasakytumėte apie emigraciją - ar ką nors pasiūlytumėte???


Visiems sveika nueiti, išsiplėtę horizontai. Yra daugybė žmonių, kurie sėkmingai keliauja, mokosi. Tik išvykę galime pažvelgti į Lietuvą iš šalies, įvertinti tai, ką turime, ir pasirinkti tai, kas mums svarbu. Bene viena didžiausių vertybių - uždirbtas milijonas, kita - gyvenimo pastatytas ar išgelbėtas pasiekimas. Visi pasirenkame tai, kas suteikia ramybės ir gausos.


Tačiau prieš išvykdamas dvyliktokas turėtų atlikti namų darbus ir neskristi į ugnį kaip drugelis - neaišku, kodėl. Noriu perspėti, kad jo gyvenimas pasikeis radikaliai ir ne visada į gerąją pusę. Pažįstu daugybę lietuvių, kurie keletą metų praleido Anglijoje ir nesijaučia kaip Anglijoje ar Lietuvoje. Tragedija, kad išvykdama į užsienį Lietuva blogai „sukasi“.


Po kurio laiko supranti, kad šis pažadėtas rojus buvo tik iliuzija vėl grįžti į Lietuvą. Aš tiesiog nežinau, ką gaudyti. Jums einant kiti mokėsi čia, statė parlamentą, lipo įmonių laiptais ir pastatė namą. Ir jūs vėl pasuksite - niekur neikite! Taigi bėga metai, net po dešimtmečių grįžimas tampa vis sunkesnis, o emigrantų širdyje giliai jaučiasi, kad jiems nėra vietos, jie niekur nereikalingi..!



Nuotrauka: VAGA.


"
Kategorija:
Lankstus it akrobatai
Praeities grozio etalonu atzalos: kas islose genu loterijoje? (FOTO)