Pagrindinis veidaiI Amerika emigravusi menininke Ieva Martinaityte-Mediodia: Niujorkas gali issunkti is?taves paskutinius syvus, bet kartu?– ikvepti kurti

I Amerika emigravusi menininke Ieva Martinaityte-Mediodia: Niujorkas gali issunkti is?taves paskutinius syvus, bet kartu?– ikvepti kurti

Lietuvių menininkui Niujorke teko praleisti ketverius sunkius metus Ievai Martinaitytei-Mediodia - Lietuva niekur nedings. Ar dirbdama baruose ir galerijose, mokydamasi garsioje meno mokykloje, sėkmingai pardavinėdama paveikslus, dailininkė pateko ten, kur yra dabar? „Dabar gal nesu toks drąsus“, - prisipažįsta jis, kai vieną vasaros rytą susitinkame išgerti kavos...

Ieva Martinaityte-Mediodia, menininkė, emigravusi į Ameriką: Niujorkas gali gauti paskutinių sulčių iš jūsų šalies, tačiau tuo pačiu metu - įkvėpkite jus kurti

""

Lietuvių menininkui Niujorke teko praleisti ketverius sunkius metus Ievai Martinaitytei-Mediodia - Lietuva niekur nedings. Ar dirbdama baruose ir galerijose, mokydamasi garsioje meno mokykloje, sėkmingai pardavinėdama paveikslus, dailininkė pateko ten, kur yra dabar? „Dabar gal nesu toks drąsus“, - prisipažįsta jis, kai vieną vasaros rytą susitinkame išgerti kavos...

">

Laisvė Radzevičienė

Žurnalas „Moteris“

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Ieva Martinaityte-Mediodia, menininkė, emigravusi į Ameriką: Niujorkas gali gauti paskutinių sulčių iš jūsų šalies, bet tuo pačiu metu - įkvėpti jus kurti

""

Lietuvių menininkui Niujorke teko praleisti ketverius sunkius metus Ievai Martinaitytei-Mediodia - Lietuva niekur nedings. Ar dirbdama baruose ir galerijose, studijuodama mokslą garsioje meno mokykloje, sėkmingai pardavinėdama paveikslus, dailininkė pateko ten, kur yra dabar? „Dabar gal nesu toks drąsus“, - prisipažįsta jis, kai vieną vasaros rytą susitinkame išgerti kavos...

">

Jums gali patikti

KREPŠELIS

Lygesnis veidas ir švytinti oda - be skalpelio ir ilgai

Skydai

mylios

Vaikinas akivaizdžiai vengia manęs viešai rodyti ... Jis mane gedi??

„Cosmopolitan“

Vystymasis ir evoliucija

Mama, APA! Ką daryti, jei vaikas eidamas toliau prašo būti sugautas?

Tavo vaikas

Gražūs namai

5 įspūdingiausi praėjusio mėnesio interjerai

Mano namai

Veidai

Grazina Michneviciute: Moterų žurnalas yra šaunus riešutas. Ir tai tikrai užtruks ilgai, tuo neabejoju. "

Moteris> <

Ieva Martinaityte-Mediodia

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Sėdime Bernardinų parke. Uždaryti? - Dailės akademija, kur mokate. Neabejoju, kad važinėjote pirmyn ir atgal aplink Vilnių. Kokie prisiminimai grįžta iš to laiko?


Tuo metu sentimentaliai buvo prisimintas jaunimo sodas ir Vilnelė. Prisimenu seną rotondą, pigius skėčius, teniso kortų kavinę, tai, ką mes vadiname „pas bobutes“ - neformalius jaunų žmonių ir meno studentų susitikimus bet kuriuo metu. Apie dvidešimt metų mylėtus žingsnius buvo svajota ar aptarta. Ir praktikuokitės iškart įstoję į tuometinį meno institutą: dvylika beržo apkasų pirmaisiais metais palei Bernardinų bažnyčios tvorą. Kasinėjame kastis kastuvais, bet daug ko nežinojote? Ar turime dirbti, kad pagaliau atsisėstume??


Į Lietuvą keliauju dažnai - kiekvienais metais. Anksčiau išnyko prisiminimai, kurie nebėra tokie ryškūs, tarsi būtų sinchronizuoti su dabartimi. Aš sau sakiau: kad ir kas tai būtų, aš turiu skristi į Lietuvą kartą per metus. Ar tai buvo laikas, kai jums nepavyko, ar aš jaučiausi blogai? - Man neramu, kad kažkaip atrodė, kad trūksta...


Kodas Amerika?


Menininkas Kestutis Zapkus atvyko į Niujorką semestrui studijuoti mūsų institute. Pirmiausia jis sukūrė Amerikos meno supratimą. Tuo metu Lietuvoje apie tai žinojo tik nedaugelis, šios šalies menininkus nuo mūsų skyrė geležinė danga. Tiesą sakant, Amerika manęs niekada netraukė, aš tai žinojau tik iš Jacko Kerouaco ar Ernesto Hemingway'aus knygos. Nuo pat vaikystės norėjau išvykti į Italiją ir dažnai lankydavau jausmą, kad ten gimiau. Tačiau studijuoti išvykau iš Niujorko, o šis miestas nėra Amerika. Patys amerikiečiai. Iš ambicijų dirbu ten, kur menas tobulina tapybos įgūdžius. Nebenorėjau gyventi to meto senamadiškos antrinės kultūros kontekste, kai mokėtės iš reprodukcijos ir savo jausmų, kai blogai romantizavote savo kultūrą....


Atvykau laiku - būdama dvidešimties norėjau žinių ir naujos patirties. Gyvenimas Lietuvoje po sovietmečio 1996 m. Vis dar buvo slegiantis, ir mes, kaip jaunimas, turėjome užaugti ir išmokti gyventi laisvoje visuomenėje. Buvau vienas iš savo tėčių, kuris neieškojo geresnio gyvenimo, bet siekė užaugti kaip menininkas. Atrodė, kad sugebėjimas užpildyti sovietmečio paliktas spragas norint pasiekti gyvenimą. Pamenu, žiūrėjau į oro uostą kaip trapi mergina didžiuliu žaliu lagaminu, beveik vien iš avikailio. Šį lagaminą išsitraukiau iš nežinojimo, bet su aistra, kuri dešimt kartų didesnė už jo aistrą naujam gyvenimui. Dabar nesu tokia sutrikusi. Šiandien suprantu, kad nereikia niekur stumtis. Apgaulė paprasta - tereikia pamatyti viduje esančią painiavą ir tai jus išlaisvins, kad ir kur būtumėte. Bet šiandien aš noriu pasakyti šiai 20-metei mergaitei: "Gerai, tu tai padarei, tu išeini!"


Sakoma, Niujorkas yra apmaudus miestas. Buvo tai??


Aš nepatiriu šio jausmo - galbūt todėl, kad ne idealizavau šios vietos. Aš priėmiau Niujorką tokį, koks jis yra, jis pasirodė labai mano. Prieš išvykdamas iš Lietuvos, gerą mėnesį kiekvieną vakarą svajojau apie šį miestą. Kai aš jame buvau, viskas buvo kaip mano sapnuose. Niujorkas yra tarp dviejų upių, o daugelis pramoninių sienų kerta jo krantus. Daug vandens ir aukštų pastatų? Gal jau daugeliui žmonių? - Ir man ši pramoninė Niujorko estetika, ypač šiukšlių kvapas vasarą, yra pernelyg nepriimtina. Tačiau miestas gyvas - sukrėtimai, sirenos, benamystė, manijos ir skaitmeninės reklamos sutrikimai, o gilūs gyvenimo sluoksniai yra daug įdomesni, patrauklesni ir suvokiamesni jį žinantiems...


Manhetene pirmą kartą buvo karštas liepa. Aš nemačiau, bet girdėjau: tylūs oro kondicionieriai postmoderniuose dangoraižiuose, muzikantai, grojantys metro. Jų buvo daug ir visų? Pradėjau diktofonu įrašyti gatvės garsus, manau - galbūt išeis garso instaliacija. Viską radau Niujorke - ir romantikos, ir atvirkščiai, tačiau kultūrinis šokas yra sėkmingas, išeinant iš dienos ir pažymint, kad šiame mieste nėra Kultūros departamento, kuris padėtų išgyventi ir patekti į dulkes. Kartais būna - visai gerai. Niujorkas gali išspausti paskutines sultis iš jūsų namų, tačiau tuo pačiu metu - įkvepia kurti. Jūs galite jo neapkęsti, bet jis taip pat suteikia jums laisvę būti tuo, kuo esate. Taigi ji vėl ima ją mylėti. Man dabar nereikia Niujorko, kaip tada. Aš jį paėmiau, išgyvenau, susigėriau, spjaudžiau, prisijaukinau.



Ievos Martinaitytės-Mediodia MOTERIS nuotr. / T. Kazakevičus.



Ir tu turi gyventi tokiame mieste. išgyventi.


O kaip čia? «Mesmalas. Turėjau tęsti. Atvykau be stipendijos ar premijos. Buvau Hunterio koledže, pats mokėjau už mokslą. Teko laviruoti tarp mokslo ir darbo. Beje, vieno darbo gali neužtekti, nes Niujorkas yra brangus miestas. Kol nepradėjau eksponuoti savo darbų gerbiamoje meno galerijoje Celsijaus rajone, po penkerių metų dirbau baruose - šiuolaikinio meno galerijos asistente ir pagrindinių renginių dizainere...


Jei tuo metu kas nors Lietuvoje būtų pasiūlęs jums baigus studiją dirbti bare, nebūtumėte priėmę tokio pasiūlymo.?


Tada būčiau bijojusi dirbti bare, nes ten buvo žmogus, pilnas siaubingų girtuoklių. Niujorke teko dirbti padoriuose greito maisto restoranuose. Kai kurie gyvenimo etapai nebeišnyksta, bent jau jūs tikitės nebegrįžti. Menininkas tampa menininku, kuris tiki pašaukimu ir labai nori likti pasirinktoje erdvėje. Paprastai jis žino, kad tai nebus lengva. Neverta apsimesti, kad pragyvena iš meno. Taip pat nerealu sakyti, kad menininkas turi pasipelnyti iš meno. Toks mažas. Finansinis pripažinimas gali kada nors atsirasti, bet negali. Karūna nenukris nuo galvos, nebent tu galėsi padaryti ką nors kita.


Įdomu, ar Niujorke yra ką veikti. Tai yra darbo, verslo ir verslo miestas. Tiesiog patekti į paszioplineti gali atrodyti baisu, šalta, nemandagu. Veiklos energija veikia puikiai - kai ji patenka į savo srautą, susilieja, viskas teka, vystosi tarsi savaime, o miestas padeda pasirinkti, kas vertinga, o kas ne. Studijų metu gyvenu Manhatano centre ir reguliariai lankausi bei analizuoju renginius ir parodas. Jei atvyksite šiandien apžiūrėti svarbiausių eksponatų, būtinai eikite į mano mėgstamą muziejų - metropolitą - ir traukitės palei Hadsono upę ir kalnus į žemę. Nesu Niujorke vienuolika metų. Laikas palikti miestą ir jo energiją. O Niujorkas labai pasikeitė. Dabar jis yra verslo skaitmeninių technologijų, kurios vėl brangsta, propaguotojas, be įkvepiančios kitų šalies menininkus varančių „Gundijos“ darbų dvasios. Miesto mūza pakeitė dirbtinį intelektą.


Ar man dabar reikia gamtos? Mes gyvename nuostabiame slėnio mieste Hudsone. Kelios valandos traukiniu ir mes esame kūrybingos, žalios bendruomenės dalis..


Ar tai buvo planas po studijų apsigyventi Amerikoje??


Ar būsiu atvira "" Po ketverių metų Amerikoje nereikėjo klausinėti, ar turiu grįžti. Aš žinojau tai? "" Lietuva niekur nedings. Kurso metu reikėjo puikios anglų kalbos, norint suprasti Amerikos kultūrą ir gyvenimo būdą. Niekada nenorėjau susisiekti su vietiniu. Aš rūpinuosi, kad mano dukra neprarastų lietuvių kalbos žinių, nes mes gyvename labai amerikietiškoje aplinkoje ir čia iš viso nėra lietuvių. Kalba yra nepaprastai svarbi, ar ne? - visi kodai. Ar prisimenate savo protėvių kalbą? - iš esmės.


Įvažiuoti į Ameriką nebuvo lengva, tačiau studijos padėjo integruotis į gyvenimo ritmą, nelikti emigrante, suteikė galimybę vienodai dalyvauti diskusijose su meno profesionalais. Esu emigrantas, bet nesijaučiu emigrantu, greičiau jaučiuosi pasaulio pilietis. Net gimtinėje.


Manau, kad didelis noras pritraukia tai, ko reikia. Mane patraukė gera galerija. Viskas prasidėjo nuo jo ir? ... visa tai nebesvarbu. Daug svarbiau nuolat kurti erdvę - lūžta viduje. Išeik iš diktatūros ir išorinių aplinkybių triukšmo ir pasijusk vienas. Tada vyksta kūryba. Žinoma, man reikia ir fizinės erdvės, turiu dvi: vieną studiją - namuose, kitą - kartą buvusioje mokykloje, senų kapinių viduryje. Aš ten, galbūt nieko neradau, bet jaučiuosi tarsi atsigavusi po buities.



Ievos Martinaitytės-Mediodia MOTERIS nuotr. / T. Kazakevičus.



Tu sėdėjai Amerikoje. Kur sutikai savo meilę “- dabartinis vyras Tomas?


Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Susituokėme ir tik tada tapome draugais. Praėjo dvidešimt metų ir mes vis dar esame kartu. Tai neturi būti tai, ko tikisi dauguma žmonių: pirmiausia įsimylėjai, o paskui gyvenai gražiai ir laimingai. Dažniausiai taip neatsitinka. Romeo ir Džuljeta turėjo mirti, kad išliktų amžina meilė. Viskas vyksta savaip...


Ar tai reiškia, kad susituokėte, nes norėjote likti Amerikoje? Atsiprašau už teisingumą...


Tai buvo geriausias būdas įsivaizduoti integraciją. Meilė įvairiais gyvenimo etapais pasireiškia skirtingomis formomis. Chemija veikia ankstyvoje jaunystėje, aistra dega, bet tai nėra amžinai. Vėliau pamatysite, kad pagarba ir draugystė yra svarbesni, o tai yra meilė. Ir mes su vyru išgyvenome meilės fazę. Ar kartą gyvenime jaučiau šį jausmą - vis dar Lietuvoje? Tuo metu žvaigždynai neaplenkė manęs ir šio žmogaus. Dabar aš šypsausi? - vis dar kaip slaptas kampelis, kuriame gyvena buvusi meilė.


Mano vyras amerikietis? - meniškos sielos, studijavo filosofiją. Kai jie susipažino, rasinė poezija dabar tiria psichoanalizę. Sužinojome apie ką kalbėti, daug filosofavome, aptarėme mano paveikslėlius, ypač jų pavadinimus, aprašymus.


Aš visada būsiu jam dėkinga už jo dalyvavimą, kai man sunkiai sekėsi Niujorke.


Ar Eva, su kuria kalbu, labai skiriasi nuo prieš dvidešimt metų??


Tie, kurie mane pažinojo Lietuvoje, tikisi, kad tai darysiu ir toliau. Aš tikrai pasikeičiau viduje, pakeičiau mąstymą. Šiandien jaučiuosi stipri, nesakau, kad viską žinau, bet esu ramesnė ir brandesnė. Man pačiam tai patinka. Jei kas manęs paklaustų, ar norėčiau grįžti laiku, pasakyčiau „ne“. Žinoma, tai buvo ankstyvas ieškojimų, tamsių emocijų metas.


Fizinis ir dvasinis pasauliai dažnai susitinka jūsų paveiksluose. Kas jus domina psichinėmis būsenomis??


Labai įdomu. Mane taip pat domina sąmonė ir tai, ką galite apie ją sužinoti. Jau seniai domiuosi neurogeneze, naujų smegenų ląstelių kūrimo procesu. Viskas, ko išmokau, padėjo pamatyti, kas dedasi viduje. Neurogenezės idėja nuklydo nuo mano šalies darbų, nuo to laiko jaučiau poreikį nuolat atsinaujinti, neužstrigti, dvasiškai augti...


Ar galime sakyti, kad kiekviena būklė, kai reikia palikti komforto zoną, lemia regeneracijos procesus?


Diskomforto zona ne visada yra nepatogi. Atsigaivinkite skaitydami naują knygą, žiūrėdami į meno kūrinius, dalyvaudami prasmingose ​​diskusijose ir aplankydami vietas, kuriose dar niekada nebuvote. Aš nesu keliautojas. Pabudęs Niujorke sakau, kad man nereikia važiuoti niekur kitur, bet turiu išvažiuoti ir iš šio miesto, nes užstrigau - yra daug psichologinių voverių ratų ar skalbimo mašinų. Taigi keliauju į gimtinę, aplankau tėvus, būtinai pabundu prie jūros. Anksčiau, kol Lietuva taip nepasikeitė, grįžau į Ameriką tarsi iš praeities į dabartį. Ar dabar viskas dingo? - Pasaulis tas pats. Svarbu joje orientuotis.


Kartais jis dažosi lauke?


Aš myliu mokslinę fantastiką, nesijaučiu, kad anksčiau ar vėliau žmonės susidurtų su mašinomis. Jūs be galo galvojate, ar mes geriau einame su į smegenis implantuotais batais? Nenoriu pamokslauti ir kalbėti apie baimę, tik keli klausimai. Elona Muskas ieško kelio į „Marsą“ - daro tai, kas jam be galo įdomu. O aš - ir įdomu, ir baisu, nes kas bus atsakingas? Žmonijai prarastos technologijos - imk ir daryk, ką nori. Ir kokios baisios gali būti perteklinio vartojimo pasekmės! Ar nesiūlysime laisvo kūrybinio mąstymo tęstinėms programoms? Bet gal šis mąstymas jau seniai yra laisvas? Paradoksas? - Socialiniai tinklai neleidžia savo vaikams prisijungti. Šie žmonės žinojo, kad yra labai priklausomi. Tačiau nenustoju tikėti, kad joks tobulas dirbtinis robotas nepakeis kūrybinės sąmonės.


Milžiniškuose pasaulio meno sluoksniuose sunku išlikti unikaliu??


Sakote - pasaulio nenustebinsite. Ir tikrai nereikia. Vienas manys, kad tai, ką darai, yra labai autentiška, o kitas praeis. Jūs savotiškas paprasčiausiai ar ne. Ir kažkas panašaus. Mus sieja nematomos gijos, bendravimas, bendradarbiavimas, integracija ... Netrukus pamatysime, kad negalima išsiskirti..


Kasmet rengia parodas??


Kasmet apie dvidešimt metų dalyvauju bent viename meno projekte. Jau seniai gavau ir nemėgstu mokėti. Man svarbiau kalbėti apie tai, kas nemandagu, kad turėčiau pakankamai laiko plėtoti procesą. Vėl galvoju apie parodos organizavimą Lietuvoje. Šiemet su kolega atėjome į meno parodą „ArtVilnius“ ir pristatėme savo ir kitų menininkų meno erdves stende SLA307. Ar man buvo įdomi akimirka? Buvo malonu susitikti su žmogumi, kurį taip ilgai mačiau. Kai susipažinau su kolegomis, pajutau draugišką atmosferą.


Mes įsikūrę Manheteno viduryje, keli menininkai, meno erdvės SLA307 viduryje. Tai yra Lietuvos SLA asociacijos (Amerikos asociacija Amerikoje) veiklos dalis. Mūsų misija yra skleisti Lietuvos meną.


Ar jums pasisekė išgyventi mene??


Neturiu darbo išgyventi. Aš kurį laiką taip gyvenau, dirbu tik studijoje. Tada ilgą laiką sėkmingai eksponavau kūrinius Niujorko galerijoje. Dabar taip pat parduodu savo darbus, bet anksčiau. Esu įsitikinęs, kad komerciniai interesai neužgniaužia naujų idėjų ir noro kurti. Normalu pirkti kūrinį už gerą kainą - tarsi tai būtų visos mano meninės patirties įvertinimas. Rami vidinė kūrybos erdvė man lieka kaip tikra laisvė be įsipareigojimų, vienintelė laisvės sala, nes kažkas kitas meistriškai mus paima ir paverčia priklausomybėmis skaitmeniniame pasaulyje...


Gyvenu su mintimi, kad galėčiau paremti savo vienintelę laisvę nuo kitos įdomios veiklos. Puikiai išnaudoju kūrybinę patirtį, kurią įgijau atlikdama scenografines užduotis renginyje. Aš esu menininkų vadovas ir daugelį metų dirbu su renginių agentūra, kuri įžymybėms organizuoja įžymybes. Milijonai išleidžiami vakarėliams, todėl užsakymai įdomūs. Agentūra rezultatais patenkinta. Retkarčiais dalyvauju Holivudo kino scenografijoje ir Brodvėjaus teatro spektakliuose. Ar galiu pasinaudoti Vilniuje įgyta patirtimi? - Žinių sluoksniai atsiranda tada, kai jums jų labiausiai reikia. Gal skamba nuobodžiai, bet tikrai nebesvajoju, nebeturiu didelio tikslo, gal tik pagalvoju. Aš tiesiog noriu patirti vidinę gausą, būti kūrybinga, dirbti gerą darbą, palaikyti šiltus santykius su dukra.

"
Kategorija:
Slapimo nelaikymas po gimdymo –issprendziama problema
Ka sako... musu kunas