Pagrindinis veidaiAktore Aldona Vilutyte: „Zinote, koks dazniausiai aktoriams yra uzduodamas klausimas?”

Aktore Aldona Vilutyte: „Zinote, koks dazniausiai aktoriams yra uzduodamas klausimas?”

Praėjo 25 metai, kai aktorė Aldona Vilutyte vaidino teatre, kur ji kantriai ieškojo savęs, matė populiarumą ir dar ilgesnes kūrybines pertraukėles..

Aktorė Aldona Vilutyte: "Ar žinote, koks yra aktoriaus dažniausiai užduodamas klausimas?"

""

Jau praėjo 25 metai nuo pirmojo aktorės Aldono Vilutytės vaidmens teatre, kuriame ji kantriai ieškojo savęs, įžvelgė populiarumą ir net ilgas kūrybines pertraukėles...

">

www.

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

Aktorė Aldona Vilutyte: "Ar žinote, ko dažniausiai klausiama aktoriaus?"

""

Praėjo 25 metai, kai aktorės Aldonos Vilutyte vaidmuo teatre, kuriame ji kantriai ieškojo savęs, įžvelgė populiarumą ir net ilgas kūrybines pertraukėles..

">

Jums gali patikti

Žurnalai

Gyvenimas be atliekų: rinkitės ekologiškus produktus

Skydai

sveikata

Ginekologė atrado 8 labiausiai erzinančius dalykus, kuriuos pacientai daro nuolat

„Cosmopolitan“

Vystymasis ir evoliucija

7 faktai apie svarbų vaikų nuskaitymo vystymosi etapą (4)

Tavo vaikas

Gražūs namai

5 įspūdingiausi praėjusio mėnesio interjerai

Mano namai

krepšelis

Aliejai - ypač skirti odos priežiūrai

Moteris> <

A. Vilutyte

M. Pozerskytes-Kalveles nuotr.

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Gyvendama ant kalnelių, ji scenoje vaidino ne tik įvairius personažus, bet ir kūrė filmus, skaitė poeziją, mokėsi universitetuose ir susitikimuose dalijosi savo didžiule scenos bauginimo ir viešo kalbėjimo patirtimi....


Teatro scena esate pažįstama 25 metus. Per šį laiką sukūrėte daugiau nei 70 skirtingų vaidmenų skirtingose ​​meno erdvėse. Kokia vieta šiuo metu vaidina jūsų gyvenime???


Vaidyba yra didžiulė mano gyvenimo dalis, bet aš, kaip ir dauguma aktorių, noriu, kad jų būtų daugiau. Šiuo metu daugiausia vaidinu Vilniuje ir apkeliavau Lietuvą su Kirilo Glusajevo „Terapijos“ spektakliu Oskaro Korsunovo teatre pagal Birutės Kapustinskajos pjesę..


Aš taip pat dirbu „Open Circle“ teatre. Labai džiaugiuosi, kad Ievos Stundzītes spektaklis „Mielas mokytojau“, kurį vis dar galima pamatyti, yra pilnas vaistų. Praėjusių metų pabaigoje išleidome premjerą „Tik suaugusiesiems“, kurią pasirašė ir pastatė Justas Tertelis..


Šiuo metu „Keistuolių“ teatras dėl remonto yra uždarytas, todėl neturime galimybės pasirodyti Vilniuje, o dėl techninių priežasčių ne visada galima keliauti su visomis laidomis. Kartais kuriu filmus ir lietuviškuose, ir užsienio filmuose.


Žurnalas MOTERYS buvo jūsų įkvėpimo šaltinis 100 metų. Sužinokite, kaip pakeisti veido dangčius..


Kaip prisijaukinote sceną? Prieš lipdami į sceną pajuskite jaudulį?


Aš visada jaudinuosi. Tik tai labai skiriasi, priklausomai nuo situacijos. Jie sako, kad jei nesijaudinate prieš lipdami į sceną, tai netiesa. Laikui bėgant su jauduliu ir baime priešais sceną, jūs tikrai galite priprasti ir išmokti valdyti. Savo kalbų mokymo seminaruose daug kalbu tokiomis temomis. Pagrindinis baimės uždavinys visada buvo saugomas. Šis jausmas verčia mus apsisaugoti ir atlikti namų darbus. Tai padės pasirengti tam, kas gali nutikti.



A. Vilutyte nuotr. M. Pozerskytes-Kalveles.



Ką tu žinai tiek laiko? Vaidyba?


Gal skamba keistai, bet vaidyba mane supažindino. Kiekvieno naujo vaidmens metu analizuoju save, savo ribas ir galimybes, kiek turiu šio personažo savybių ir kaip elgiausi šioje situacijoje, ką jis turi ir ko neturi. Tyrinėdamas ir pratindamas herojų, tyrinėjate ir save.


Ji taip pat moko empatijos nuolat veikdama. Aktorius yra veikėjo gynėjas - jis turi pateisinti, suprasti, ieškoti savo poelgių motyvų ir priežasčių, nes tik tada sukurs tikrą ir gyvą žmogų. Jis perduodamas ir gyvenime. Man įdomu būti stebėtoju savo gyvenime. Man patinka rasti gerą apžvalgos tašką, kampą, kuriame nesu ypač matoma ir galiu laisvai stebėti žmonių gyvenimus. Kūryba yra detalėse ir detalėse. Kūrėjas turi pamatyti tai, ko nepastebi kiti.


Kaip apibūdintumėte dabartinį teatrą? Kaip ir jūsų akys, ji vystėsi per 25 metus?


Jis tapo labai įvairus, Lietuvoje atsirado daugybė nepriklausomų teatrų, kurie yra skirtingi, turi savo auditoriją ir personažus. Pastebėjau įdomų dokumentinį filmą, socialinį teatrą, daug dalyvavimo. Aktoriai patys kuria dramą, kartais ją kuria ir netgi vaidina scenoje, kuriai priklauso kitos profesijos. Spektakliai vyksta ne tik scenoje dykumoje, bet ir įvairiose netikėtose patalpose. Teatras plečia savo ribas. Jau tada didžiosiose scenose yra stiprus klasikinis teatras. Taigi stebėtojai turi tikrai daug pasirinkimo galimybių.


Kas tu esi - didžiausias lūžis aktoriaus profesijoje?


Tikriausiai negalėčiau įvardyti nė vieno didžiausio vingio. Manau, kad kiekvienas etapas turėjo savo eilę. Vienu metu buvo per daug reklamos, nevaldomo dėmesio kasdieniame gyvenime ir didelis krūvis, kai, pavyzdžiui, per keturis mėnesius turėjau suvaidinti keturias premjeras, taip pat buvo laikas, kai teko patirti kūrybinių pertraukėlių, kurios man labiau baugina...


Kiekvienoje laidoje sunku aptikti žiūrovą ir su juo bendrauti??


Jei norite ką nors pranešti stebėtojui, jei norite pasakyti jam tai, kas jums atrodo svarbu ir įdomu, jei galite rasti kontaktą ir dialogą, tai nėra sunku. Tai yra šios profesijos gėris ir esmė.


Esate aktyvi šiuolaikinė moteris, be vaidybos, dalyvaujanti įvairiose kitose veiklose, kurių viena yra padėti jums plėtoti savo kalbą. Dėl šių veiksmų?


Viskas buvo nuoseklu ir natūralu. Animacinius filmus kino teatruose pradėjau groti būdamas studentas, vėliau beveik visuose televizoriuose kūriau animacinius, dokumentinius ir vaidybinius filmus. Ilgą laiką grojau radijo pjeses ir knygas per LRT televiziją. Dirbau radijo stotyje „M-1“, buvusioje „Uzupio radijuje“, turėjau programą „Žinių radijas“. Taip pat vedžiau renginius ir grojau įvairiose scenose - nuo fotoaparato iki didžiosios Lietuvos scenos..


Taigi turiu daug kalbėjimo patirties, baimės dėl scenos ir jos įveikimo. Kolegos ir kiti scenoje esantys žmonės klausė manęs patarimo, o vėliau buvau pakviesta dėstyti scenos kalbos ir vaidybos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Taip pat skaitau paskaitas kitų universitetų studentams - Vilniaus universitete buvau pakviestas dėstyti Komunikacijos fakultete, o ISM universitete esu kviestinis profesorius. Įvairių profesijų žmonės pakvietė mane organizuoti seminarus ir mokymo kursus. Taigi įsitraukiau į šią veiklą, nes turiu kuo pasidalinti. Manau, kad tai svarbu ir būtina, nes kalbėjimas yra pagrindinė bendravimo priemonė daugelyje profesijų ir sričių..



A. Vilutyte nuotr. M. Pozerskytes-Kalveles.



Kokias vaidybos gudrybes galite pasidalinti, galite lengvai pritaikyti kiekvienam iš mūsų, kalbėdami prieš didelę auditoriją?


Jūs turite ką pasakyti, turite gerą turinį ir tikite tuo, ką sakote. Noras dalintis yra labai svarbus, jis turėtų būti didesnis nei baimė. Jums nereikia turėti iliuzijos, kad bijote savęs ir kad visi kiti scenoje jaučiasi labai laisvi. Dauguma bijo, o jei baimė nejaučiama, tai netrukdys kvėpuoti, nevaldys kūno ir laisvai kalbės - tai profesionalas. Tai dažnai būna ilgo darbo ir didelės patirties rezultatas. Taigi jūs turite pasiruošti ir pabandyti.


Ar žinote, koks klausimas aktoriams užduodamas dažniausiai? Ar taip išmokai tiek daug teksto? Atsakymas labai paprastas - mokydamiesi mes stengiamės, bandome ir bandome. Dirbame su tekstu, jį tikriname, dirbame su kūnu, kvėpavimu ir balsu. Dalinuosi tokia patirtimi ir mokau jas savo seminaruose ir individualioje veikloje. Aš neduodu patarimų, kurių nebūčiau bandęs žinoti, kaip tai veikia.


Vienas mėgstamiausių jūsų pomėgių yra poezijos skaitymas. Sunku būti sėkmingu tarpininku tarp poeto, eulerijos ir klausytojo??


Nemanau, kad žodis sėkmingas čia yra labai tinkamas. Galbūt tai būtų tikslesnis ir jautresnis tarpininkas. Poezijos perdavimas ir klausymasis priklauso nuo žmogaus patirties, kai žmogus atranda kažką sau artimo. Tai gali nudžiuginti, sukrėsti, kartais iškelti į paviršių tai, ką pamiršote, sugniuždėte ar nusiraminote. Man labai brangu susitikti su žmonėmis poezijos vakarais. Jokio chaoso, blaškymosi, buities, tik mano balsas ir mūsų visų kvėpavimas girdėti tyloje. Viskas yra labai tikslinga, tikslinga, jautru ir tikra. Neslėpsi poezijoje, priešingai, tai leidžia būti dar atviresniems. Geras eilėraštis, net viena jo eilučių, gali pasakyti apie visą jo vaikystę, apie tam tikrus gyvenimo jausmus ir išgyvenimus. Jaučiu, kad klausydamiesi žmonės išgyvena tą patį.

"
Kategorija:
Kurybinga savo pasaukimo ir svajoniu darbo paieska
Piktnaudziavimo vaistais nuo skausmo pavojai