Pagrindinis veidai89-aji gimtadieni sutinkantis A. Cekuolis: „Kad ir kiek kilpu man buvo statoma, pavykdavo nuo ju issisukti“

89-aji gimtadieni sutinkantis A. Cekuolis: „Kad ir kiek kilpu man buvo statoma, pavykdavo nuo ju issisukti“

Kaip ir kiekvieną dieną, žurnalistas, rašytojas Algimantas Cekuolis šį rytą atsikels anksti, sportuodamas, prausdamasis po dušu, papusryčiaudamas ir rašydamas prie savo stalo. Sveikiname - jam šiandien 89 metai.

89-ąjį gimtadienį švenčiantis A. Cekuolis: „Kad ir kiek kilpų padariau, man pavyko nuo jų atsitraukti“.

""

Kaip ir kiekvieną dieną, žurnalistas, rašytojas Algimantas Cekuolis šį rytą atsikels anksti, sportuodamas, prausdamasis po dušu, papusryčiaudamas ir rašydamas prie savo stalo. Sveikiname - jam šiandien 89 metai.

">

Laisvė Radzevičienė

www.

„Parasyk“ redakcija

Padalinti:

89-ąjį gimtadienį švenčiantis A. Cekuolis: „Kad ir kiek kilpų padariau, man pavyko nuo jų atsitraukti“.

""

Kaip ir kiekvieną dieną, žurnalistas, rašytojas Algimantas Cekuolis šį rytą atsikels anksti, sportuodamas, prausdamasis po dušu, papusryčiaudamas ir rašydamas prie savo stalo. Sveikiname - jam šiandien 89 metai.

">

Jums gali patikti

Žurnalai

Gyvenimas be atliekų: rinkitės ekologiškus produktus

Skydai

mylios

Vaikinas akivaizdžiai vengia manęs viešai rodyti ... Jis mane gedi??

„Cosmopolitan“

Maistas ir sveikata

Gydytojas atsako: Kaip tinkamai nuplauti neurodermitu sergantį vaiką (1)

Tavo vaikas

Aplinka

Iki rudens pabaigos turi būti atliktos 6 svarbios sodo darbai

Mano namai

Veidai

Grazina Michneviciute: Moterų žurnalas yra šaunus riešutas. Ir tai tikrai užtruks ilgai, tuo neabejoju. "

Moteris> <

A. Cekuolis

M. Gudzinavičus nuotr.

Prenumeruoti

Žurnalas internete!

Rašytojas jau įteikė dovaną - ant jo stalo yra nauja leidyklos „Alma littera“ knyga „Siaures pasvaiste newborn“. "Atradau tik tiesą. Su šypsena", - sako rašytojas.

Žurnalistė Laisve Radzevičiene prieš jo gimtadienį kalbėjosi su Algimantu Cekuoli.

Algimantai, aš perskaičiau tavo knygą. Man paaiškėja, kad šiuo klausimu jūs savo skaitytojams neduodate gerų patarimų. Tai, kas sieja knygą, suvienija jūsų užgaidas?

Autorius turi būti su savo karta. Ne tik gyventi šalyje, bet ir būti jos dalimi. Svarbus vienas svarbus dalykas: ieškotojas turi turėti istorijas, kurias verta pasakoti. Žmonės vertina tikrus dalykus ir istorijas, kurias gali atpažinti. Galiausiai Homeras kartą kalbėjo apie piktus banditus tarp Viduržemio jūros ir Juodosios jūros, kurie pagrobė pravažiuojančius laivus. Kad būtų įdomiau, rašytojas pavertė savo herojų dievais ir pusdieviais, nors tie, kurie skaitė jo eiles, aiškiai žinojo, apie ką jis kalba. Cervantesas savo „Don Kichotą“ taip pat pradėjo kaip parodija to meto pasirinktam romanui, tačiau metė darbą ir viską pasakė kaip tikrą istoriją. Literatūra skaitoma ir mylima, kai atspindi realų gyvenimą. Žmonės ilgisi tiesos. Ypač mano kartos žmonės, kurie jau daugelį metų jaudinasi. Juos leido visi, pradedant mokyklomis ir baigiant vyriausybe, taip pat žurnalų ir laikraščių leidėjai. Dabar jie gali padaryti savo išvadas, tačiau tam reikia žinių. Aš pats jo ieškau ir randu kažką nepaprastai įdomaus, kuriuo noriu pasidalinti su skaitytojais.

Kaip apibūdintumėte savo kartą??

Mes esame daug ko išmokusi karta. Juk mano amžininkai ir amžininkai prisimena Smetonos laikus, pirmąjį bolševiką, mes prisimename vokiečių okupaciją, paskui antrąją bolševiką ir nepriklausomą Lietuvą. Esame labai susiskaldę, bet dabar stengiamės išlikti ant skardinių kojų.



M. Gudzinavičus nuotr.


Kaip ir mums visiems, šiandien jums - keistas laikas. Kaip ji išgyveno?

Nusiramink. Kvaila skųstis, kad artėja pavasaris ar audra lėtėja.

Jūsų knygoje perskaičiau daugybę ateities perspektyvų. Kaip jūs įsivaizduojate Lietuvą???

Neblogai. Nors einame teisinga linkme. Mes neprivalome dirbti pramonėje, net moksle, turime rimtai žiūrėti į žemės ūkį. Turime modernizuoti senąją savo šalies tradiciją. Praėjo laikai, kai iš vieno grūdo buvo išauginta septyniolika grūdų, o šiandien ūkininkai augina ir penkiasdešimt, ir šimtą. Kai Lietuvos ūkininkai naudos kompiuterines technologijas ir elektronines priemones, mūsų žemės ūkis pasieks aukščiausią tašką. Aš tuo neabejoju. Mūsų laukia didelė revoliucija, nes užprogramuotas traktorius be žmogaus dirba daug efektyviau. Jei žemės ūkio technologinė revoliucija neįvyks, išsipildys blogiausios prognozės ir Lietuvos žmonės išnyks ir ištirps kaip cukraus luitas ant palangės. Kad laimėtume save, pamatytume pelną, gautume naudos iš meilės savo krantui laukinės gamtos - kaip rašytojai, turime padėti žmonėms pamatyti perspektyvą. Ir, beje, ne iš vadovėlio jam parodyti, bet iš kitų šalių geriausios praktikos.

Negyvenote be šiandienos aktualijų - „Covida-19“ temų? Ar negalėtum likti nuošalyje. Kaip save laikyti karantine?

Ar galiu pasigirti Cekuolas turi labai stiprų instinktą, kuris priešinasi ir moterims, ir istorijai. Nesvarbu, kiek aš sukūriau kilpų, galėjau jų išvengti. Jau 2008 metais užsienio spaudoje radau istoriją apie jaunų mokslininkų susitikimą, kurie jau planuoja dideles riaušes Amerikoje 2020 metų rudenį. Mirusiųjų nėra tiek, kiek jie tikėjosi, tačiau metai dar nesibaigė, o D.Trumpas dar neparodė pilno vinies. Istorija byloja, kad nė viena didžiulė tauta ar imperija negyvens ilgai. Prisiminkime Didžiąją Britaniją ar Prancūziją, Nyderlandus ir dabar Rusiją. Panašu, kad Jungtinėms Valstijoms sekasi demokratija, tačiau šiandien nesu tikras, kad ji žlugs.


M. Gudzinavičus nuotr.



Gal buvo laukiama pasaulinės pandemijos? Ar jūs kada nors skaitėte tokį berniuką??

Esu tikras, kad tiek jūs, tiek aš nešime virusą mūsų kūnuose ir ant jų. Kai kūnas tampa silpnesnis, mes labiau linkę sirgti. Jei mes stiprūs, jis gali mus aplenkti. Kalbu ne tik apie karūną, bet ir apie tuberkuliozę. Turėdamas stiprią imuninę sistemą, virusas juda už kampo ir neleidžia jiems atsirasti. Aš apie tai nekalbu, pasaulio mokslininkai - aš perėmiau daug literatūros, kad paruoščiau savo užgaidas. Aš vis dar dėkoju Dievui už galimybę ir norą išmokti užsienio kalbų, o tai leidžia studijuoti ne tik vieną, bet ir kelias ar net dešimtis teorijų...

Ir kaip praleisti dienas karantine?

O, labai gerai, radau knygas.

Aš perskaičiau jūsų knygoje: Jūsų sveikata priklauso nuo to, kiek miegate. Kokia tavo darbotvarkė??

Jūs turite turėti savo miego laiką. Geriausia - jei vienas ir tas pats. Aš visada einu miegoti po paskutinio žodžio „panorama“. Ir man nesvarbu, kas bus toliau, jei man to prireiks, bet aš bet kada atsisuksiu ir pažvelgsiu į tave. Ryte paprastai keliauju nuo šešių iki septynių. Sportuoju, prausiuosi po dušu, pusryčiauju, dirbu, pietauju ir mokausi. Vakarieniauju ir tuo pačiu metu - tarp šeštojo ir septintojo vakaro. Aš lengvai kandžiuosi, kad pilnas skrandis netrukdytų miegoti. Buna, prieš eidama miegoti, pasuku prie virvinio stalo ir matau, kur sustojau. Neslėpsiu, kyla pagunda patikrinti darbą, bet aš sau sakau - man nereikia ir aš padedu kamuolį ant stalo. Vis dar randu ranka, tekstus spausdinu kompiuteryje, pats juos padiktuoju. Kartais nesuprantu, ką parašiau, radau ... Bet noriu jums priminti, kad man 89 metai. Ką dar norite pamatyti jaunas merginas?.

Ko jums labiausiai trūksta jaunystėje???

Greitis. Einu ant lazdos, esu apskretėlė, kuri atima galimybę įvažiuoti į parką, įvažiuoti į miestą. Televizija mano veide yra daug labiau atpažįstama, ypač kai moterys ją ima už rankos ir perveria. Šis apgailestavimas yra vėmimas, neištveriu, negaliu grįžti namo. Savo bute turiu ilgą koridorių, penkiolika laiptelių ten, penkiolika atgal. Atidarau langus, mėgdžioju gryną orą ir einu kelis kartus per dieną.

Nebijojau numirti, gyvenau gerai, savo užsidirbdavau nuo šešiolikos. Vėliau važiavau į Maskvą studijuoti literatūros. Tik tada mano tėvas negalėjo būti ištremtas į Sibirą. Mano tėvas buvo saulė, mama - jauna lietuvė gidė, abi mokytojos. Aš jau trejus metus sėdžiu jų klasėje su savo mokiniais ir neturiu kur padėti savo tėvams. Gal todėl neprisimenu, kad neatradau savęs, tačiau tuo metu atsirado įprotis ieškoti žinių, jis išliko iki šiol...

Savo knygoje rasite kažką apie vienybę ir prilyginkite tai alkiui. Daryk ir jausk?

Plaukiau dvylika metų. Juose sutikau daug nemokšų, užsispyrusių ir primityvių žmonių. Jaučiausi daug geriau vienas savo kajutėje nei tarp jų. Aš įsijungiu ir gyvenu su savo vienatve. Ir, žinoma, su svajonėmis. Visada svajojau, jaunystėje net turėjau nusiraminti: svajotojui nieko gero nebus. Tačiau sapnai veda mus į priekį. To negalima pamiršti.



ALMA LITTERA nuotr.


Kai mirė tavo žmona Edita, buvai be gyvenimo draugų, nes kentei tokią vienatvę?

Po Editos mirties taip pat nedrįsau padėti moterims. Man visada atrodė, kad aš prisiminsiu ją. Mėgstu lankytis sanatorijose Druskininkuose ar Birštone, kur esu pilna žmonių, ateinu į barą ir pasikalbu prie taurės vyno. Negaliu sakyti, kad esu vienišas, jei nežinau, kur eiti. Gal nebematysiu. Kas žino, kiek aš čia dar turiu, matai, slėniai prasidės ir užsidarys po pusmečio. Pažadėk man, kad negailėsi, geriau pavydėsi.

Ar galėčiau paprašyti išvardyti penkis dalykus, kurie, jūsų manymu, yra svarbiausi gyvenime??

Na, pradėkime. Pirmasis - išmokti žiūrėti žmonėms į akis. Antra - žinoti, kad gyvenimas daugiau nepasikartos. Trečioji - labai miela moteris. Ketvirta - valgykite ir gerkite skaniai. Nėra nieko skaniau už didelį daržovių dėklą, kuris paruoš man martinius. Penktasis yra penkių instinktų ir sumišimo sluoksnis.

"
Kategorija:
Norite saltuoju metu laiku isvengti traumu? Bukite fiziskai aktyvus
Suriai: ka apie juos zinome?